Petras KURMELIS
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" (TI) pernai atlikto tarptautinio tyrimo nustatyta, kad Lietuvoje korupcijos suvokimo indeksas išliko toks pats kaip ir 2006 metais - 4,8 balo. Lietuva priskiriama šalims, kurios turi didelių korupcijos sunkumų, kadangi trūksta 0,2 balo iki 5 balų ribos, už kurios rikiuojasi mažai korumpuotos šalys. Lietuva iš 180 šalių užima 51 vietą. Ar išvada, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas rodo nekintančią padėtį korupcinių nusikaltimų tyrime, yra pagrįsta, aiškinosi Generalinė prokuratūra.
Kas ta "Transparency International"?
Prieš pateikdami Generalinės prokuratūros tyrimų duomenis, susipažinkime su "Transparency International" organizacija. Tai jokiu būdu ne Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kyšininkų ji negaudo. TI - tai įtakinga tarptautinė organizacija, turinti savo skyrius daugiau kaip 100 šalių. Organizacija nevyriausybinė. Ją 1993 metais įkūrė buvęs aukšto rango Pasaulio banko specialistas Peteris Eigenas, dirbdamas Afrikoje pats susidūręs su neįtikėtino masto korupcija. Centrinė šio organizacijos būstinė yra Berlyne. Lietuva prie jos prisijungė 2000 metais. Organizacija užsiima antikorupcine veikla, atlieka įvairius tyrimus, nustato korupcijos suvokimo indeksą įvairiose šalyse, formuoja ir skatina nepakantumą korupcijai, renka ir platina informaciją.
Pagal TI apklausas, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad korupcija yra našta visuomenei, nors apie 60 procentų lietuvių sutinka, kad jie duotų kyšius norėdami išvengti svarbios problemos. Ir duoda. Kyšius bruka pareigūnams, valstybės ir savivaldybių tarnautojams, medikams, dėstytojams. Iš visų neoficialių mokėjimų medikams atvejų net 65 procentai iniciatyva duoti kyšį kilo iš pačių gyventojų, o kelių policijos pareigūnams savo iniciatyva mokėjo kas antras davęs kyšį. Turbūt todėl dažniausiai korupcijos skandalai baigiasi ne teismo salėje, bet spaudos puslapiuose. Tokius skaičius pateikė ir Generalinė prokuratūra.
Tu man, aš - tau
Per praėjusius metus šalies gyventojai į prokuratūrą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba, kreipėsi 479 kartus, prokuratūra pradėjo 398 ikiteisminius tyrimus. Dėl 196 gyventojų skundų, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso numatomomis aplinkybėmis, nurodančiomis, jog baudžiamasis procesas negalimas, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti.
Gyventojų apklausos rodo, jog žmonės mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos yra kelių bei kriminalinė policija, respublikinės ligoninės bei klinikos ir teritorinės muitinės. Tačiau gyventojų pranešimai apie galimą nusikalstamą veiką gaunami žymiai rečiau nei apklausų rezultatai nurodo kyšio davimo atvejus.
Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaičio, mažą užregistruotų kyšininkavimo atvejų mažai todėl, kad abiejų nusikalstamos veikos pusės siekia nuslėpti padarytą veiką, nebūna subjektyviai save nukentėjusiuoju laikančio asmens ir nors visuomenėje kyšininkavimo reiškinys yra smerkiamas, vis dėlto nemaža visuomenės dalis yra pasiryžusi imti ir duoti kyšius.
Konstatuotinas ir didelis nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius (lyginant su bylomis, kuriose surašyti kaltinamieji aktai), kuris sąlygojamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, neleidžiančių prieš priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atlikti jokių tyrimo veiksmų, leidžiančių gauti tik pareiškimo patikslinimą.
2007 metais šalies prokuratūra nutraukė 296 ikiteisminius tyrimus, kaltinamieji aktai buvo surašyti 48 bylose, 3 bylos pabaigtos baudžiamuoju įsakymu.
Šalies teismuose dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo buvo išnagrinėtos 39 baudžiamosios bylos, už kyšininkavimą nuteisti 8 asmenys, 1 asmuo išteisintas, bylose dėl piktnaudžiavimo nuteisti 36 asmenys, 3 asmenys išteisinti ir 1 asmeniui baudžiamoji byla nutraukta.
Kalėti - tik muitininkui
Analizuojamu laikotarpiu teismai bylose dėl kyšininkavimo veikų asmenims dažniausiai (55 proc.) skirdavo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę. Išnagrinėtose bylose dėl piktnaudžiavimo daugiausia asmenų (38 proc.) buvo nuteista teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba bauda (38 proc.).
Įkalinimo bausmę per praėjusius metus teismas skyrė 1 asmeniui. Muitinės pareigūnas P. Z., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, įformino realiai neišvežtų įvairių krovininių automobilių dalių už beveik 50 000 litų, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos į Baltarusiją. Muitininkui skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikti teismas paskyrė pataisos namuose.
Pasak G. Jasaičio, ikiteisminis tyrimas neretai yra nutraukiamas ar atsisakoma jį pradėti nenustačius būtinojo piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymio - didelės žalos. Ne visada įmanoma įvertinti piliečio patirtos žalos dydį.
Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, viena svarbiausių žemo Lietuvos korupcijos indekso priežasčių yra ta, jog gyventojai linkę susitaikyti su tokiais nusikaltimais, o kai kuriais atvejais neteisėto mokestinio atsiskaitymo net ir nelaiko nusikalstama veikla.
"Sakoma, kad tekančios upės neužtvenksi. Užuot baudę atsitiktinai sugaunamus smulkių kyšių davėjus ir ėmėjus, pareigūnai turėtų ieškoti kitų kovos su korupcija būdų", - svarstė G. Jasaitis. Generalinio prokuroro pavaduotojas pateikė Olandijos pavyzdį - šalį, kurioje buvo ne beatodairiškai "stabdomas vanduo", bet "statomi krantai": tai, kas buvo laikoma netikusiais šios šalies gyventojų įpročiais, buvo legalizuota ir atitinkamai reglamentuota. Tokiu būdu valstybė tapo pajėgi kontroliuoti situaciją ir stabilizavo neteisėtų reiškinių plitimą. "Jei mūsų šalies gyventojai neina pas gydytojus be šimto litų kišenėje, tai gal reikėtų oficialiai įteisinti tam tikrą mokestį ir legaliai gautas pajamas paskirstyti paslaugą teikiantiems specialistams ir sveikatos priežiūros institucijai", - svarstė G. Jasaitis. Pasak jo, tuomet apklausose gyventojai nenurodytų duodantys kyšį medikams.
Visaliaudinė korupcija
Mažiausiai korumpuotos - Skandinavijos šalys. Pokomunistinės šalys irgi pamažu atsikrato šios blogybės. Slovėnija, Estija, Vengrija jau priskiriamos prie mažai korumpuotų šalių.
Mes vis dar savo kuprinėje nešame sovietines blogybes. Juk dar dirba ta karta, kuri įpratusi darbe būtinai ką nors "sukombinuoti". Iš mėsos kombinatų, konditerijos fabrikų, pieno perdirbimo, lengvosios pramonės įmonių sovietmečiu kiekvienas ką nors parsinešdavo namo. Sargai gaudavo savo dalį, meistrai - savo, direktorius - savo. Savo dalies prie įmonių atvažiuodavo ir milicininkai. Vieną kitą dėl statistikos sulaikydavo, o visi kiti nešė, vežė ar kitaip pelnėsi iš savo darbo. Galų gale norint gauti kokią geresnę prekę, baldų ar automobilį, reikėjo duoti kyšį. Kyšį reikėjo duoti ir už gautą komunalinį butą ar už teisę stoti į eilę kooperatiniam butui. Tad ir egzistavo "visaliaudinė korupcija", kurią toleravo net patys aukščiausieji vadai. "Pelė aruode nenumirs" - tokia geležinė sovietmečio logika parkeliavo ir į nepriklausomą Lietuvą.
Skandalas yra tai, kad jaunimas perima vyresniųjų kyšininkavimo patirtį. Dabar tarp labiausiai korumpuotų yra 23 -33 metų amžiaus žmonės. Taigi tie, kurie neprisimena socializmo, nes tuo laiku jie dar tik mokėsi. Nejaugi poreikis duoti ir imti kyšius jiems persidavė su motinos pienu? Tikriausiai ne su pienu, bet stebint, kokių moralinių ar etinių vertybių laikosi tėvai, seneliai, aplinkiniai. Juk jaunimas mato, kad ir šioje santvarkoje geriausiai gyvena tie, kurie prieina prie valdžios. Šalies valdymas tapo pelningu verslu. Dėl to ir verslininkai veržiasi į valdžią, nes ją įsivaizduoja kaip didelį pinigų kapšą, iš kurio gali imti, kiek nori.
Korumpuota Trakų valdžia
Na o dabar - apie paskutinį korupcijos skandalą, į kurį įsivėlė Trakų rajono valdžia. Pasirodo, kad kyšininkavimu įtariamas Trakų rajono savivaldybės administracijos vadovas Leonardas Karnila specialiųjų tarnybų pareigūnų buvo stebimas beveik metus. Prokurorai jau neslepia, kad aukšto valdininko kabinete buvo įrengtos slaptos filmavimo kameros bei vadinamosios "blakės", fiksavusios visus kabinete vykusius pokalbius.
Tai buvo atskleista Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėjo Lukiškių kalėjime laikomo valdininko skundą dėl jam pratęsto kardomojo kalinimo. Teismas L. Karnilos nepasigailėjo ir į laisvę nepaleido.
Vilniaus apygardos prokuratūra L. Karnilai yra pareiškusi įtarimus dėl keturių nusikalstamų veikų. Įtariama, kad jis iš vienos įmonės savininkės paėmė ne mažesnį kaip 1 MGL (130 litų) kyšį už tai, kad būtų perkamos ežerų valymo paslaugos. Kokia tiksli suma paimta, pareigūnams nepavyko užfiksuoti.
Iš vieno verslininko, kuris yra L. Karnilos šeimos draugas, jis taip pat įtariamas paėmęs 4 000 eurų. Šios bendrovės vadovas siekė, kad ji laimėtų konkursą gatvių bei šaligatvių valymo mašinų pirkimams.
L. Karnila iš kito verslininko taip pat įtariamas paėmęs 10 000 Lt už tai, kad Dializės centrui būtų išnuomota katilinė. Tiesa, iš jos valdininkas reikalavo 10 kartų didesnės sumos.
Praėjusių metų gruodžio 6-ąją L. Karnila savivaldybėje Dializės centro vadovui perdavė Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos sąskaitas, į kurias šių metų sausio 8-ąją buvo pervesta 30 000 Lt. Prokurorų įtarimuose nurodyta, kad liberalcentristai gavo 10 000 Lt, socialliberalai - dvigubai didesnę sumą.
Būtent šiame epizode minima nuo pareigų nušalinto Trakų rajono mero Vytauto Petkevičiaus bei jo pavaduotojo Sauliaus Raščiausko pavardės. Taip pat įtariama, kad L. Karnila reikalavo 200 000 Lt kyšio iš vienos bendrovės, kad šiai už 2,5 mln. litų būtų leista privatizuoti poilsio bazę. Šioje byloje įtarimai yra pareikšti Trakų rajono merui Vytautui Petkevičiui ir vicemerui Sauliui Raščiauskui. Vilniaus apygardos teismas taip pat paskelbė, kad kyšio priėmimu įtariami Trakų rajono meras V.Petkevičius ir Trakų rajono vicemeras S.Raščiauskas nuo pareigų buvo nušalinti pagrįstai. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Trakų vadovai į darbą negalės grįžti mažiausiai 3 mėnesius. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio, nušalinti rajono vadovus buvo prašyta, nes nusikaltimai, kuriais jie įtariami, buvo padaryti einant tiesiogines pareigas.
