Jonas Vingis
Policijoje vykstančios permainos dar netenkina visuomenės lūkesčių, o pačios sistemos reformos turėtų būti vykdomos greičiau. Tokią nuomonę šalies vadovas Valdas Adamkus išsakė susitikime su vidaus reikalų ministru Regimantu Čiupaila. Prezidentas yra saugomas ir jaučiasi saugus, tačiau žino, kad jo bendraamžiai kaimuose norėtų gyventi saugesnėje aplinkoje. Reformų daug, tačiau naudos labai mažai.
Ir patys žmonės, matydami, kad policija daug kam abejinga, labai mažai priešinasi banditizmui. Netgi sovietmečiu visuomenė daug noriau nendravo su milicija. Liaudies draugovininkams priklausė apie 50 000 narių, kurie patruliuodavo gatvėse, kartu su milicininkais sulaikydavo eismo taisyklių pažeidėjus. Draugovininkas dėvėdavo raudoną raištį, segėdavo ženklelį ir turėjo milicijos rėmėjo pažymėjimą.
Kai kas gali sakyti, kad ta veikla buvo tik formali, tačiau ir tarpukariu Lietuvos gyventojai padėdavo policijai. O ir pareigūnai stengėsi stiprinti ryšį su visuomene, rengdavo įvairias akcijas. Pavyzdžiui, būdavo "Kovos su piktu" dienos, leidžiami patarimų, kaip apsisaugoti nuo nusikaltėlių, leidinukai. Tiek kaimiečiai, tiek miestiečiai noriai eidavo į susitikimus su policijos pareigūnais, klausėsi paskaitų, kaip kovoti su nusikaltimais. Tai neliko nepastebėta ir užsienyje. 1937 metais Romoje vykusiame Europos policijos organizacijų suvažiavime Lietuva buvo pagirta kaip pavyzdinė valstybė, kurioje visuomenė skatinama padėti policijai kovoti su nusikalstamumu.
Po nepriklausomybės atkūrimo policija buvo ėmusi bendradarbiauti su krašto apsaugos savanoriais, tačiau bendradarbiavimas nuslopo. Kaip ir judėjimas "Stabdyk nusikalstamumą". O tai policijai garbės nedaro, nes pavyzdžiai visame pasaulyje rodo, kad be visuomenės pagalbos policija yra labai ribota.
Ir visuomenė tai žino. Pabandyk kokiame nors Vokietijos miestelyje stabtelti prie vieno namo, po to prie kito - tuoj pat prisistatys policininkas ir paklaus, ką čia veiki. Pamatę įtartiną žmogų, vokiečiai tuoj pat skambina į policiją.
Na o lietuviai tik stebi pro užuolaidas ir nesikiša. Vienas dalykas - į tokius pranešimus nelabai kas ir reaguoja, o kitas - jei teks būti liudininku, tai užtampys po teismus. Tad geriau nieko nematyti. Taip ramiau - kol, aišku, neužkabina paties stebėtojo pro užuolaidas. O tada jau galima rėkti: "Ką daro policija, kad mes būtume saugūs?!"
