Maskvos turtuolis M. Vladimiras nusprendė, kad po jo pilaitės kiemą turi vaikščioti lokys. Gyvūnas dideliame parke atrodys labai dekoratyvus ir bematant privers praeivius atkreipti dėmesį į prabangų šeimininko gyvenimą. Taip po kelių savaičių M. Vladimiro valdose atsiranda trijų mėnesių meškiukas. Žvėrelis pavadinamas Potapiušu, 1980-ųjų Maskvos olimpinių žaidynių simbolio vardu.
M. Vladimiras yra biznio žmogus, tad priverstas dažnai išvykti iš namų. Jo širdis plyšta iš skausmo, kai reikia palikti lokiuką mažai nusimanančių apie meškas tarnų rankose...Taigi jis pasisamdo specialiai lokiui prižiūrėti tarną. Tai Miša. Miša ne tik nesitraukia nuo lokio, bet ir pavydžiai prižiūri savo globotinį, saugodamas nuo kitų tarnų. Priežastys aiškios. Kol Potapiušas gyvens pas M. Vladimirą, tol ir Miša ten glausis. Meškiuko dėka jis turi pastogę, maistą ir netgi pakankamai degtinės.
Deja! Po trejų metų svajonės apie lengvą ir šviesią ateitį sugriūva. Klestintis, tačiau nelegalus M. Vladimiro biznis atkreipia policijos dėmesį... Galima pagalvoti, kad taip mylintis lokius žmogus negali būti blogas, tačiau teismas nusprendžia kitaip ir ilgiems metams M. Vladimiras pasiunčia į kalėjimą.
Vienatvė ir dykinėjimas slegia prižiūrėtojo širdį. Kas geriau už vodką padės pamiršti buvusį gyvenimą? Dėdė Miša, kaip jį kvartale praminė, mėnesių mėnesiais maukia vodką, kuri nuo senų laikų šildo rusų širdis ir sielas. Nieko nėra liūdnesnio, kaip gerti vienam, tad dėdė Miša dalinasi taurele su storuliu lokiu! Stiklinė degtinės maisto davinyje smarkiai pralinksmina lokį. Vargšelis Potapiušas greitai prie jos pripranta. Jis nebepasitenkina degtine kvepiančiu maistu ir maukia tiesiog iš butelio, tarytum tai būtų pienas! Reta diena, kad abu sėbrai nepasigertų...
Girtas lokys riaumoja ir voliojasi ant žemės, o vyras dainuoja kiek gerklė leidžia. Pro šalį einantys maskviečiai sustoja ir nustebę žiūri į du girtuoklius, sutartinai svirdinėjančius privačios sodybos takais. Vaizdas toks juokingas ir nepadorus, kad patys to nežinodami dėdė Miša ir alkoholikas lokys tampa tikromis garsenybėmis. Žmonės braunasi prie metalinių virbų tvoros, norėdami pamatyti neįtikėtiną spektaklį. Kai kurie, bijodami, kad pasirodymas gali baigtis dėl "degalų" trūkumo, atneša dėdei Mišai butelį vodkos, kurią jis skubiai pasidalina su Potapiušu. Tiesą sakant, jis nebeturi kitos išeities. Vos lokys pamato butelį, tučtuojau puola prie jo. Jis dabar jau toks stiprus, kad gali partrenkti bet kurį vyrą...
Keturkojis, be abejonės, ir toliau būtų voliojęsis parke nuo alkoholio, jeigu prieš kelias savaites apie tai nebūtų sužinojusi rusų kinematografijos draugija. Įžeista ir sujaudinta dėl į nuopuolį pastūmėto lokio, ji nusprendė žvėrelį atpirkti ir atiduoti gydyti nuo alkoholizmo! Šiuo metu Potapiušas yra veterinarijos klinikoje ir atpratinamas nuo alkoholio. Jis jaučiasi daug geriau. Paskutinėmis žiniomis lokys geria tiktai pieną. Niekam net į galvą neatėjo gydyti dėdę Mišą, tad jeigu jie ir susitiktų, tas susitikimas gali būti labai liūdnas...
*
Milžiniškas įkaitas
Dramblys, kuris buvo laikomas ramiu ir maloniu, ištrypė vieno tailandiečio ryžių lauką. Kaimiečiai jį paėmė įkaitu ir trims dienoms pririšo prie medžio. Tiktai policijos viršininko įsikišimas padėjo ištaisyti padėtį. Vyras įsipareigojo iš savo kišenės apmokėti už storaodžio padarytą žalą. Dar daugiau - jis prižadėjo, kad dramblys lankys paspartinto...dramblių apmokymo mokyklą!
BEPROTIŠKAS PASAULIS
Sunku turėti tokį vardą
Jauna motina rumunė Andronika Stoica savo kūdikį ketina krikštyti vienu žodžiu - Binladenas. Ji atsitiktinai per televiziją išgirdo, kad šis teroristas ieškomas visoje planetoje. Andronika pareiškė, kad jai labai patiko vardo skambumas!
Visi trokšta nepriklausomybės
Honkonge tėvai atostogavo su savo dvejų metų neturinčiu vaikeliu. Atsitiko taip, kad vaikui pavyko išslysti iš tėvų dėmesio akiračio, įsiropšti į turistinį autobusą ir gidui vadovaujant apvažiuoti miestą. Tėvai vaiko pasigedo po geros valandos. "Man labai patinka autobusai!" - pasidžiaugė vaikas, kai šeima vėl buvo kartu.
Ji nužudė savo sūnų
Prancūzijoje 46 metų Liucija di Sarno šūviu į galvą nužudė savo devyniolikmetį sūnų. Jaunuolis skendo alkoholyje ir narkotikuose, nuo ryto iki vakaro terorizuodavo savo motiną. Lucija di Sarno nebeištvėrė paskutinio ginčo su sūnumi. "Aš norėjau jį pagąsdinti. Nenorėjau, kad prarastų darbą. Aš troškau, kad jis būtų doras ir rimtas kaip kitų vaikai" - dusdama ir raudodama ji aiškino teisme. Akivaizdu, kad moteris sujaudino prisiekusiuosius, nes buvo paskelbtas toks sprendimas: dveji metai kalėjimo lygtinai.
