Birutė KARBAUSKIENĖ
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius iškart po tvarkomojo posėdžio grąžino tyrimui papildyti baudžiamąją bylą, kurioje Viačeslavas Zaboronokas (39 m.), Olegas Viačeslavas Mikulevičius (34 m.), Viktoras Akmanavičius (34 m.), Jurijus Polomachterovas (36 m.), Rimantas Razmas (rugsėjo 16 d. jau sueis 31 m.), Arvydas Tomas Maliauskas (32 m.), Dalius Kaušpėdas (34 m.), Aleksandras Gladkovas (35 m.), Aleksandras Pačkovskis (35 m.), Vladimiras Pankovas (rugsėjo 22 d. jam sueis 53 m.) ir Artūras Ratovičius (28 m.) kaltinami pasikėsinimu nužudyti buvusį "Vilniaus brigados" narį Eugenijų Svirnelį, pravarde Geniukas, neteisėtu ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įsigijimu bei kitais nusikaltimais.
Grąžinti bylą tyrimui papildyti prašė daugelis teisiamųjų bei jų gynėjų, nes kaltinimai neva suformuluoti neaiškiai, apie parengtinio tyrimo pabaigą nepranešta vienam iš nukentėjusiųjų - gruzinui Eldarui Gordeladzei. Tokios pat nuomonės buvo ir teisėjas A. Kisielius. Nutartyje jis rašo, jog kaltinimai yra "spėjamo pobūdžio, nekonkretūs, nedetalizuoti. Nerastas nukentėjęs, nepareikštas kaltinimas vienam iš nusikaltimo vykdytojų Gintarui Barynui (30 m.)", todėl byla grąžintina prokuratūrai.
Nusikalstamo pasaulio atstovai
Ši baudžiamoji byla buvo iškelta remiantis saugomo liudytojo (ir teisiamojo) Viktoro Akmanavičiaus parodymais. Buvęs "Vilniaus brigados" narys, nepanoręs sėsti už grotų, sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir dabar yra vienas labiausiai saugomų žmonių Lietuvoje - jį ir dieną, ir naktį saugo ginkluoti Greitojo reagavimo rinktinės "Aras" pareigūnai, po miestą vyras vaikšto lydimas "antrininko", o jo veidą nuolat dengia juoda kaukė. "Sapnuojasi ji man", - viename teismo posėdyje prisipažino V. Akmanavičius.
V. Akmanavičiaus dėka atskleidžiami tamsūs sostinės nusikalstamo pasaulio gyvavimo puslapiai. Jo parodymai buvo priežastis iškelti ne vieną baudžiamąją bylą gaujų nariams ir jų autoritetams.
Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje O. V. Mikulevičius ir pats V. Akmanavičius buvo kaltinami narkotikų ir netikrų JAV dolerių platinimu. Teisėjas Vidmantas Gaidelis už šiuos nusikaltimus O. V. Mikulevičių nuteisė griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kalėti 8 metus, o V. Akmanavičiui skyrė 2 metus pataisos darbų.
Šioje byloje figūruoja ir Jurijaus Polomachterovo pavardė. Jis ir Tadeušas Vasilevskis, pravarde Gibonas, dalyvavo O. V. Mikulevičiui ir V. Akmanavičiui imant kokainą iš Viktoro Polonskio, pravarde Vesna.
Dar du kaltinamieji - Arvydas Tomas Maliauskas ir Rimantas Razmas - "Akistatos" skaitytojams pažįstami iš kitos taip pat didelio atgarsio sulaukusios bylos - 1999-ųjų vasario 10 dieną pasikėsinimo nužudyti Vilniaus konservatorijos direktorių Laimutį Vilkončių. Abu jie po nuosprendžio paskelbimo buvo paleisti teismo salėje.
Viačeslavas Zaboronokas, pravarde Kozlikas, ir jau miręs Eugenijus Svirnelis taip pat buvo gerai pažįstami tiek teisėsaugininkams, tiek "Akistatos"skaitytojams. Jie abu buvo liudytojai žurnalisto Vito Lingio nužudymu nuteistų Boriso Dekanidzės ir Igorio Tiomkino baudžiamosiose bylose. Būtent šių dviejų "Vilniaus brigados" narių nesutarimai yra šios bylos pagrindas.
Užduotis - nužudyti
1996 metų rugpjūčio 19-ąją Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, buvo susprogdintas V. Zaboronoko automobilis, o tų pačių metų gruodžio 4-ąją namo, kuriame gyveno Kozlikas, lifto šachtoje buvo rastas sprogmuo. Gaujoje kilo panika. Buvo įtarta, kad pasikėsinimus organizuoja kažkas iš savų. Iš pradžių nešvariais darbeliais buvo įtartas Georgijus Dekanidzė. Manyta, kad tai jo kerštas už V. Zaboronoko liudijimą jo sūnaus byloje. Po susitikimo su G. Dekanidze paaiškėjo, kad mirties bausme nuteisto Borkos tėvas čia niekuo dėtas. Įtarimai krito E. Svirneliui kartu su Vadimu Melničenka, pravarde Soldatas, iš gaujos pasitraukusio dar 1996 metų vasarą.
Gaujos nariai nutarė juo atsikratyti. Buvo nutarta E. Svirnelį nušauti. Tai už 10 000 JAV dolerių turėjo atlikti Rimantas Razmas, "Dambrauskinių" grupuotės lyderis. Gavęs avansą (8 000 JAV dolerių), R. Razmas nusprendė pats nesitepti rankų ir už 3 000 JAV dolerių surado kitą vykdytoją - Gintarą Baryną. Šis atsisakė šauti į E. Svirnelį, tačiau sutiko jį susprogdinti.
Pirmą kartą Geniuką buvo bandoma susprogdinti 1997 metų kovą - po jo automobiliu, stovėjusiu prie kavinės "Ritos slėptuvė", buvo padėtas sprogmuo. Tačiau tąsyk sumanymo atsisakyta, pastebėjus, jog E. Svirnelis į automobilį įsėdo su moterimi.
Antras bandymas įvyko tų pačių metų gegužės 22 dieną, Jovaro g. 4, prie kavinės "Achtamar". Žinodami, kad Geniukas pietauja šioje kavinėje, buvę bendražygiai vėl pasiuntė žudiką. Apie 16 valandą 25 minutės prie kavinės atvykęs G. Barynas po automobiliu "Volvo" padėjo apie 200-400 gramų sprogstamosios medžiagos ir pasišalino. Po 5 minučių, manydamas, kad E. Svirnelis jau sėdi automobilyje, G. Barynas nuspaudė nuotolinio valdymo pultelio mygtuką. Nugriaudėjo sprogimas. Tačiau žudikai savo tikslo nepasiekė - E. Svirnelis užsilaikė kavinėje, tad buvo sužeisti tik automobilyje sėdėję V. Melničenka ir nelegaliai Lietuvoje viešėjęs gruzinas E. Gordeladzė. Vyrai liko gyvi, tačiau buvo sunkiai sužeisti - Vadimas Melničenka dar ir dabar yra neveiksnus, todėl nei dalyvauti teismo posėdžiuose, nei duoti parodymų negali.
Nepavykus ir šiam bandymui, buvo rengiamas kitas. Jį įvykdyti pavesta policijos agentui, vadinamam Adamu. Už tai jis turėjo gauti O. V. Mikulevičiaus prabangų "Jeep Grand Cherokee".
1998 metų birželio 22 dieną policijos pareigūnai imitavo E. Svirnelio išvykimą į užsienį, o po kelių dienų Adamas užsakovams perdavė Geniuko nužudymo įrodymus - dvi nuotraukas. Vienoje jų E. Svirnelis su į galvą įremtu pistoletu, kitoje - jo lavonas duobėje.
V. Zaboronokas, O. V. Mikulevičius ir V. Akamanavičius patikėjo tokiais įrodymais, tačiau jau liepos 8-ąją buvo sulaikyti dėl nužudymo organizavimo.
E. Svirnelio gyvybės išsaugoti nepavyko. Tų pačių metų rudenį jis buvo nunuodytas. Dėl Geniuko nužudymo buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau žudikų iki šiol rasti nepavyko. Byla sustabdyta.
Ieškos nukentėjusiojo ir nusikaltėlio
Grąžinus šią bylą tyrimui papildyti, teisėsaugos institucijų pareigūnams iškilo sunki užduotis - surasti du Lietuvoje negyvenančius asmenis.
Kol vyko bylos tyrimas, iš Lietuvos dingo nelegaliai į respubliką atvykęs ir už tai čia teistas nukentėjėlis E. Gordeladzė. Žinoma, kad iki 2000 metų rugsėjo gruzinas dar gyveno Vilniuje, o po to, manoma, taip pat nelegaliai išvyko iš šalies.
Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Kisieliaus nutartimi dėl pasikėsinimo nužudyti iškeliama baudžiamoji byla ir G. Barynui. Šis tarp nusikalstamo pasaulio asmenų gerai pažįstamas žmogus buvo sulaikytas dėl sprogimo prie "Achtamar" kavinės, tačiau gelbėdamas savo kailį sutiko bendradarbiauti su pareigūnais. G. Barynui buvo pareikšti kaltinimai tik dėl sunkaus kūno sužalojimo, bet už pagalbą tiriant nusikaltimą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiek žinoma, dabar jis gyvena ir dirba Vokietijoje.
Beje, G. Barynas buvo vienas pagrindinių liudytojų ir pasikėsinimo į L. Vilkončių byloje. Jo parodymais labai piktinosi ir 4 metams sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje kalėti nuteistas Kęstutis Milius (R. Razmas yra jo žentas). Net gavęs paskutinįjį žodį K. Milius nepamiršo paminėti G. Baryno bei jo žmonos Nijolės Vaišvilaitės-Grušickienės-Skurauskienės. K. Miliaus teigimu, N. Skurauskienė vadovauja prostitučių firmai, o G. Barynas, pravarde Džekis, yra valiutinis suteneris, anksčiau vertęsis sovietinių ginklų prekyba, vadovavęs reketo grupėms, vertęsis išpirkomis už vogtus automobilius. Prie "Achtamar" susprogdinti V. Melničenka ir E. Gordeladzė, anot K. Miliaus, buvo Baryno konkurentai.
