Nors Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus ateitis Europos Sąjungos (ES) ir kitoje pasaulio rinkoje pastaruoju metu dažnai piešiama niūriomis spalvomis, vis dėlto didelė įmonių dalis tikisi išlikti ir augti. Jos ateities viziją sieja su jau turimu įdirbiu, įdiegtomis technologijomis, kvalifikuotais darbininkais bei galimybėmis specializuotis, žengti į pigesnes darbo jėgos rinkas, gaminti aukštesnės klasės gaminius, iš jų ir su savo prekės ženklais.
Banko ”NORD/LB Lietuva” atliktoje sektoriaus apžvalgoje teigiama, kad dauguma Lietuvos bendrovių ketina specializuotis ar kooperuotis, panaudoti subrangovus iš Kinijos, perkelti dalį gamybos į NVS šalis. Beje, kinai pastaruoju metu gana aktyviai važinėja po Lietuvos siuvimo įmones ir siūlo savo paslaugas.
Aprangos ir tekstilės įmonėse pernai dirbo net 67 tūkst. žmonių, sektorius sukūrė 15,7 proc. apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės, kuri buvo vos 2,7 procentinio punkto mažesnė nei maisto ir gėrimų gamybos. Augančio šalies ūkio fone aprangos sektorius atrodo prastokai - per paskutinius dvejus metus produkcijos pardavimai mažėjo. Didžiąją dalį gaminių bendrovės eksportuoja, tačiau pernai eksportas smuko beveik 12 proc. iki 2,596 mlrd. litų (2002 metais siekė 2,947 mlrd. litų). Lietuvoje apyvarta pernai augo 55,2 proc. iki 624 mln. litų (2002 metais buvo 402 mln. litų).
Skeptikai liūdnoką sektoriaus ateitį pranašauja dėl kelių priežasčių - Lietuvoje brangsta darbo jėga, didelė dalis įmonių parduoda tik siuvimo ar kitas paslaugas, o ne prekę, be to, pastaraisiais metais audringai auga Kinijos tekstilės pramonė, Europoje stiprina pozicijas JAV.
Lietuvos sektoriaus lyderis “Utenos trikotažas” išsaugo stabilumą. Pernai bendrovės pardavimai šiek tiek augo ir pasiekė 134 mln. litų, grynojo pelno uždirbta 13,2 mln. litų. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonė gavo 4,44 mln. litų grynojo pelno, apyvarta buvo 8 proc. didesnė nei prieš metus. Šiemet bendrovė dalį siuvimo darbų ketina perkelti į Ukrainą.
Pernai “Utenos trikotažas” 32 proc. siuvimo paslaugų jau perdavė subrangovams, o savo darbuotojų skaičių stipriai mažina. Bendrovės valdoma siuvimo įmonė “Šatrija” pernai apyvartą padidino 48 proc. iki 35 mln. litų bei uždirbo apie 1 mln. litų pelno. Ji perorientuojama į darbo drabužių siuvimą. Planuojama, kad 2004 metais visiškai sukomplektuotų gaminių dalis sudarys 80 proc. produkcijos.
Panašiu keliu eina ir kai kurios nedidelės įmonės. Moteriškų drabužių bendrovė “Fedora” eksportuoja 95 proc. produkcijos. Modelius ji kuria pati, o dalį siuvimo darbų atlieka siuvykla Ukrainoje, be to, ji turi planų kelti gamybą ir į Kiniją. Pernai bendrovė pasiekė 20 mln. litų apyvartą, šiemet tikisi ją padidinti ketvirtadaliu.
Sporto ir laisvalaikio aprangos bendrovė “Audimas” pernai apyvartą padidino 17 proc. iki 73 mln. litų ir uždirbo 5,4 mln. litų pelno. Šiemet tikimasi augti dešimtadaliu. Įmonė ateitį sieja su kooperacija - jungimusi į pramonines grupes, taip pat ateityje ketina panaudoti pigesnę darbo jėgą NVS šalyse ar Kinijoje.
Baldų audinių gamintojas “Audėjas” pernai pasiekė 46 mln. litų apyvartą - panašią kaip prieš metus ir uždirbo 1,2 mln. litų pelno. Dalį gamybos ji kelia į NVS. Italijos koncerno “Marzotto” valdoma lininių verpalų įmonė “Lietlinen” pernai apyvartą padidino beveik 70 proc. iki 51 mln. litų.
Lininių audinių gamintojai “Linas” ir “Siūlas” praėjusiais metais kentėjo dėl susilpnėjusio dolerio. “Siūlo” apyvarta smuko 21,5 proc., patirta apie 1 mln. litų nuostolių.
“Linas” padidino apyvartą iki 70,5 mln. litų, bet grynojo pelno gavo tik 0,8 mln. litų. Šiemet lininių audinių paklausa pasaulyje auga, į ateitį linininkai žvelgia gana optimistiškai.
Nesėkmingai privatizuota “Alytaus tekstilė” pernai apyvartą sumažino beveik 15 proc. iki 110 mln. litų, patirta 4,7 mln. litų nuostolių. Bendrovės kontrolę šiemet perėmė Valstybės turto fondas. Vis dėlto gaivinamos bendrovės šių metų pirmojo ketvirčio nuostolis sudarė 3,7 mln. litų.
Su dideliais finansiniais sunkumais susiduria Kauno “Drobė”, dvejus metus iš eilės patyrusi gana didelių nuostolių. Pernai jos apyvarta smuko 10 proc. iki 73 mln. litų. Akrilano verpalų bendrovė “Vernitas” pernai beveik 3 mln. litų nuostolių patyrė dėl smukusių verpalų kainų.
Pernai tęsėsi odos perdirbimo bendrovės “Šiaulių stumbras” valdymo krizė, kelis mėnesius įmonė buvo sustabdyta, prarasti užsakymai. Ji pernai patyrė net 17,9 mln. litų nuostolių. Tuo tarpu kita Šiaulių bendrovė “Odos gaminiai ir Ko” pernai apyvartą padidino apie 12 proc. iki 15,2 mln. litų. Įmonė gamina visiškai apdirbtą odą, kuri brangesnė už pusgaminius.
Naują fabriką stato didžiausia Baltijos regione avalynės gamintoja “Lituanica”. Pardavusi seną pastatą, bendrovė padengs statybos išlaidas ir 5 mln. skolą Mokesčių inspekcijai.
Pernai bendrovė pagamino ir pardavė 0,4 mln. porų batų, arba 0,1 mln. porų mažiau nei 2002 metais, o šiemet planuoja išsaugoti praėjusių metų lygį. Pernai “Lituanica” pasiekė 15,708 mln. litų apyvartą - 20,1 proc. mažesnę nei 2002 metais, o jos grynasis pelnas sumažėjo iki 19,34 tūkst. litų (2002 metais siekė 2,34 mln. litų). Naujausios technologijos ir kvalifikuoti darbuotojai leidžia bendrovei gaminti sudėtingesnę ir brangesnę produkciją nedideliais kiekiais, todėl ji orientuojasi į sudėtingesnius gaminius bei savo prekės ženklų įtvirtinimą.
Juos jau yra įtvirtinusi siuvimo bendrovė “Rožė”. Toliau investuoti ir stiprinti prekės ženklą ES ir kitose rinkose - pagrindinė įmonės strategija. Šiemet “Rožė” planuoja parduoti produkcijos maždaug už 8 mln. litų ir uždirbti apie 1 mln. litų grynojo pelno. “Rožė” į Vakarų rinkas eksportuoja apie 90 proc. produkcijos.
Konkurencija verčia gamintojus imtis ir naujos koncepcijos. Bendrovė ECG, prekiaujanti “E5 Mode” ženklo drabužiais, formuoja visiškai naują Lietuvos aprangos sektoriaus koncepciją. ECG kuria prekės dizainą, kurį vėliau parduoda prekybos tinklams ir užsako gamybą. Gamintojas gali būti bet kurioje Lietuvos ar užsienio vietoje.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
