Europos Komisija pareiškė, kad euro brangimas užsienio valiutų keitimo rinkose pakenks regiono eksportui. Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija pridūrė, kad šie pokyčiai atspindi ekonomikos pagrindus ir bendra prasme turės teigiamą poveikį euro zonos ūkiui.
Europos Komisijos ketvirčio ataskaitoje apie euro zonos ekonomiką taip pat teigiama, kad nors palūkanų normos yra pakankamai žemos skatinti augimą, šiemet bloko atsigavimas vyks lėčiau, o daugelis valstybių narių neįvykdys savo biudžeto tikslų.
Dokumente minima, kad per paskutinius aštuoniolika mėnesių euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango daugiau kaip 30 proc. ir maždaug pusę tiek Japonijos jenos bei Didžiosios Britanijos svaro sterlingų požiūriais. Šių pokyčių padarinius ateinančiais mėnesiais turėtų pajusti euro zonos eksportuotojai.
Nors šiuo metu euro zonos eksportuotojų konkurencingumas iš esmės atitinka ilgalaikį vidurkį, jie turės siekti išlaikyti užimamą rinkos dalį pelningumo sąskaita, o jeigu neatsisakys dabartinio pelningumo, jų pozicijos rinkoje susilpnės. "Euro brangimas slėgs išorinį kainų konkurencingumą, - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje. - Ateinančiais mėnesiais kainų konkurencingumas tikriausiai ir toliau prastės, kenkdamas eksporto augimui".
Briuselio teigimu, euro sustiprėjimas iš dalies atspindi likusio pasaulio menkesnį pasirengimą finansuoti JAV einamosios sąskaitos deficitą. "JAV einamosios sąskaitos deficito tvarumas yra daug silpnesnis nei dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, - aiškinama dokumente. - Šiame kontekste didžiausią susirūpinimą kelia JAV disbalanso netvarkingo atitaisymo poveikis euro zonai".
Vis dėlto ES vykdomoji institucija pridūrė, kad bendra prasme euro brangimas yra naudingas dvylikai Europos pinigų sąjungai priklausančių valstybių. "Bendra prasme euro brangimas bus naudingas euro zonos augimui, - ataskaitos įžangoje teigė ES pinigų politikos komisaras Pedro Solbesas (Pedras Solbesas). - Neseniai įvykę pokyčiai rodo, kad euras grįžta į ekonominius pagrindus atitinkantį lygį, o kainų konkurencingumas lieka artimas ilgalaikiam vidurkiui".
Ataskaitoje minima, kad euro sustiprėjimas turėtų sumažinti infliaciją. "Kadangi stiprus euras teigiamai veikia vartojimo kainas, infliacija ateinančiais mėnesiais ir toliau mažės", - sakoma dokumente.
Euro vertės augimas, be kita ko, paskatino nuogąstavimus dėl galimos defliacijos. Tačiau, P. Solbeso teigimu, nėra jokių įtikinamų požymių apie euro zonoje stiprėjančią defliacijos įtampą.
Europos Komisija prognozuoja lėtą euro zonos ekonominį atsigavimą: "Turimi duomenys rodo, kad pavasarį augimas liko vangus ir tikriausiai ženkliai neatsigaus visą vasarą".
Didelė dalis šio sulėtėjimo ir nuo 2002 metų paskutinio ketvirčio mažėjantys ketvirčio eksporto duomenys siejami su susilpnėjusia pasauline paklausa. Europos Komisija mano, kad bet koks pasaulinės prekybos atsigavimas priklausys nuo JAV ekonomikos, kuri, Briuselio nuomone, lėtai atsigauna po karo Irake.
Anot ES vykdomosios institucijos, pastaruosius du mėnesius prastesni įdarbinimo perspektyvų duomenys rodo, kad nedarbo augimo tendencija euro zonoje dar nesibaigė. Šiuo metu nedarbo lygis regione siekia 8,8 proc.
Remiantis pastarojo meto duomenimis, spartus atsigavimas mažai tikėtinas ir paslaugų sektoriuje. Teigiama, kad sektoriaus sulėtėjimą galima lyginti su per 1990-1993 metų recesiją fiksuotu nuosmukiu.
Lėtas ūkio augimas privertė vyriausybes didinti išlaidas socialinei apsaugai net ir tuomet, kai mokesčių buvo surenkama mažiau, todėl tikėtina, kad daugelis ES šalių nevykdys biudžeto tikslų. "Komisijos prognozėmis, šiais metais biudžeto tikslų neįgyvendins beveik visos valstybės narės", - sakoma ataskaitoje.
Dokumente priduriama, kad šia prasme rimčiausi sunkumai laukia Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos. Vokietija ir Prancūzija viršijo didžiausią leistiną biudžeto deficito ribą, kuri siekia 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2002 metais, daugelio manymu, taisykles jos sulaužys ir šiais metais.
Europos Komisija dar kartą įspėja, kad nesiėmus reikiamų veiksmų 2004 metais biudžeto deficito leistiną ribą gali viršyti Vokietija, Prancūzija, Italija ir Portugalija. Kitais metais prie 3 proc. BVP ribos turėtų priartėti ir Nyderlandų biudžeto deficitas.
Šiemet vidutinės trukmės biudžeto planus vykdys tik Airija, Liuksemburgas, Austrija ir Suomija. O Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos ir Austrijos skolų lygis 2003 metais viršys 60 proc. šių valstybių BVP.
P. Solbesas akcentavo biudžetų konsolidavimo būtinybę. Pasak komisaro, šių priemonių kaštus reikėtų lyginti su potencialia žala, kurią lemtų prarastas pasitikėjimas biudžeto taisyklėmis. "Per didelius (biudžetų) deficitus turinčios valstybės narės turėtų juos sumažinti, remdamosi kiekvienai jų skirtomis individualiomis rekomendacijomis", - sakoma ketvirčio ataskaitoje.
“Reuters”-ELTA
