Estų radinys - paskandintas Lietuvos karo laivas

Paieškas jūroje lydėjo sėkmė Estijos povandeninės archeologijos specialistai atskleidė dar vieną Antrojo pasaulinio karo paslaptį - Baltijos jūros gelmėse aptiktas nuskandintas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas "Prezidentas Smetona". Galutinai atskleistos ir šiurpios jo žūties aplinkybės. Vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo žūties vieta buvo žinoma apytiksliai - 1945 metų sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto jis nuskendo Suomijos įlankoje, patekęs į minų užtvarą. Kitų šaltinių duomenimis, jį nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745. Talino jūrų muziejaus darbuotojai prieš porą metų pasigyrė aptikę lietuviams brangų laivą, bet vėliau paaiškėjo, kad jų žinios nebuvo tikslios - giluminiais prietaisais užfiksuotas jūros dugne gulintis medinis burlaivis. Ši klaida estus tiktai paskatino tęsti paieškas. "Šįkart neapsirikome - Suomijos įlankos viduryje, maždaug 80 metrų gelmėje, gulintis skenduolis - jūsiškis laivas "Prezidentas Smetona". Dėl to nėra jokių abejonių", - sensacingu radiniu džiaugėsi jau 30 metų Baltijos gelmes naršantis Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas. Estų išvadas patvirtino Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro specialistas Jūratis Liachovičius: "Baltijos dugne aptikto skenduolio konstrukcija atitinka laivo "Prezidentas Smetona" aprašus, nuotraukas. Iš tikrųjų atrastas vienas mūsų šalies valstybingumo simbolių". Užgrobtas laivas tapo taikiniu Šį 1917 metais Vokietijoje pastatytą 60 metrų ilgio ir 586 tonų vandentalpos laivą Lietuva įsigijo 1926 metais ir pavadino tuomečio šalies prezidento Antano Smetonos vardu. Vienintelis karo laivas saugojo jūros sienas, buvo naudojamas kaip valstybės vadovo jachta. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šventosios uoste stovėjęs laivas "Prezidentas Smetona" atiteko saugumiečiams. Nuleidus valstybės vėliavą ir išvijus lietuvišką įgulą, jis buvo pervardintas "Pirmūnu". Okupantai šį laivą Baltijos jūroje naudojo pakrančių apsaugai, minavimui. Karo pradžioje laivui "Prezidentas Smetona" buvo suteiktas kitas vardas - "Koral". 1945 metų pradžioje laivas lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną. Suomijos įlankoje tada jį atakavo ir nuskandino vokiečių povandeninis laivas. Maždaug pusė įgulos narių žuvo. "Laivo padėtis jūros dugne rodo, kad į jį buvo paleista torpeda - sumaitotas pirmagalys atitrūkęs nuo korpuso. Tokią žūties versiją patvirtina ir rusiški, ir vokiški šaltiniai", - "Lietuvos rytui" sakė V.Massas. Po vandeniu - laivų kapinės Lemtingą šūvį į "Koral" paleidęs vokiečių povandeninis laivas U745 netrukus Baltijoje nuskandino dar vieną suomių laivą, o po to ir pats sprogo prie Alandų salų (Suomija) užplaukęs ant minų užtvaros. Raudonarmiečių užgrobtą Lietuvos laivą nuskandinę ir žuvę vokiečių jūrininkai nepamiršti - vienoje Alandų salų jiems pastatytas paminklas. Jame iškalta ir laivo U745 kapitono pavardė. Istorinių aplinkybių į mūšių areną nublokšto vienintelio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo atminimas iki šiol niekaip neįamžintas. "Pagal jūroje dunksančias nuskendusių laivų kapines atsekamos mūšių ir šiurpių katastrofų vietos", - kalbėjo pats ne vieną skenduolį aptikęs Klaipėdos universiteto rektorius ir archeologas Vladas Žulkus. Vienas įspūdingiausių V.Žulkaus radinių - ties Nemirseta į jūros dugną nugarmėjęs Vokietijos transporto laivas "Fussiller". Jį besibaigiant karui nuskandino sovietų artilerija. Laivu plaukė 300 kariškių ir civilių. Narams nusileidus į jūros dugną, 19 metrų gelmėje jiems prieš akis atsivėrė dramatiški vaizdai - "Fussiller" denyje išmėtyti ginklai, pabūklai, sunkvežimiai. Laivo kajutės per pusšimtį metų beveik nepasikeitė, išliko net medinės spintos su surikiuotais šautuvais.