Kęstutis ASTRAUSKAS
Likimo ironija
Kokia žavi jos šypsena - Užburt kiekvieną gali! Tik kažkodėl krepšius viena Ji tempia į turgelį...
Nupigusi prekė
Ji nekaltybę taip brangino, Lyg ji kainuotų "aukso puodą". Dabar į užsienį nuvykus Už porą eurų atsiduodą...
Kas kam patinka
Jam sovietų velniava Buvo nuostabi, sava. Kur kiek dirbai, kiek vogei, Viskas būdavo "okei"... O dabar jau nieko gero, Kai į darbą nieks nevaro.
Rinka - lyg žvėris
- Kur dingo apie sočią Buitį dainos? - Kvaily! Dabar ne dainos rūpi - kainos... Ta ekonominė rinka Tartum rajus žvėris Ir mus žvėrim Jau greitai padarys...
Seimo rinkimams artėjant
Ak, rinkimai, ak, artėja - Rinksime į Seimą valdžią. Margą tartum genio plunksnos, Laisvamanę ir pamaldžią. Rinksim tuos, kurie daug žada, Kurie pigiai perka žemę, Kurie versluose paskendę, Kurie lipa mums ant sprando. Kur valdžia - tenai medaus Ligi soties ir... saldaus. Na o tam bedarbiui žmogui Būna ašarų ir juoko, Kad valdžios postus užėmę - Va keisčiausia - būna... mėmės.
Su mada
Nors ir prie doros moters, Vyrai gėrė, vyrai gers. Jie viešai degtinę gers, Kol policija nutvers. Vyrai rūkė ir rūkys, Nors ir dūmai grauš akis. Vyrai rūkė ir rūkys, Kol vėžys juos suraitys. Nes juk vyrai visada Turi eiti su mada.
