Artėjant 2009-iesiems, kai numatyta uždaryti Ignalinos atominę jėgainę, maždaug 30 kilometrų spinduliu aplink įmonę pasklidęs nerimas ir nežinomybė. Tai, kas atsitiks ją uždarius, neabejotinai pajus ir visa Lietuva.
Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas sako, kad nenorįs gąsdinti, tačiau uždarius jėgainę elektros kainų šuolį pajus ne tik visos šalies gyventojai, bet ir įmonės, ir tai skaudžiai smogs visiems. "Ne viena kompanija gali tiesiog bankrutuoti, nes, pakilus elektros kainoms, neatlaikys konkurencinės kovos", - sako V.Ševaldinas. Jo manymu, elektra gali pabrangti net 100 proc. ar net ir daugiau, nors pripažįsta, kad tiksliai prognozuoti niekas negali, nes nežinia, kokios bus dujų kainos po metų ar dvejų. "Pagaliau net ne kaina svarbiausia - ar Lietuva apskritai gaus pakankamai dujų, kad galėtų normaliai dirbti Kauno termofikacinė ir Elektrėnų šiluminė elektrinės? Tie, kurie galvoja, kad užteks elektros energijos paleidus Elektrėnų jėgainės 9-ąjį bloką, gal ir neklysta, tačiau kas gali garantuoti, kad su dujotiekiu neatsitiks taip, kaip atsitiko su naftotiekiu "Družba"? Pasak V.Ševaldino, nereikia pamiršti, kad, uždarius atominę elektrinę, jos taip pat negalima bus palikti be elektros energijos. Reikės ir dujų gaminant garą.
V.Ševaldinas sutinka, kad elektrinę reikia uždaryti - ji jau beveik išnaudojo savo pajėgumus, nors pagal techninius parametrus dar galėtų dirbti kelerius metus. Ką duotų 2-3 išsikovoti metai neuždaryti elektrinės? Jie, pasak direktoriaus, atitolintų energetinę grėsmę ir leistų Vyriausybei pasiruošti elektrinę uždaryti. "Blogiausia yra tai, kad Vyriausybė dabar nėra pasirengusi jos uždaryti. Sprendimo reikia jau dabar, nes paraiškos užpirkti kurą jėgainei rengiamos prieš dvejus metus, likus metams - pasirašomas kontraktas. Taigi kurą 2010 metams vėliausiai reikėtų pirkti jau po trijų mėnesių. Mes nežinome, kaip mums dabar elgtis", - sakė V.Ševaldinas. Jo manymu, politikai turėjo pakankamai laiko derėtis su ES dėl jėgainės darbo pratęsimo, tačiau tai nebuvo daroma. "Mes jau 2 metus kalbėjome, kad politikams reikia apsispręsti, tačiau jie niekaip negali susitarti. Vieni ilgai kalbėjo, kad elektrinę reikia uždaryti, kiti - kad ne. Aš ne prokuroras, kad juos kaltinčiau, bet gal vienąkart galėtų pagaliau sutarti, nes nežinioje atsidūrė ne tik elektrinės administracija ir darbuotojai, bet ir visa šalis. Sunerimusi ir Latvija, ir Baltarusija bei Kaliningradas." V.Ševaldinas ironizavo, jog jis nė vienai politinei partijai nelinki rudenį vyksiančiuose rinkimuose patekti į Seimą ir dalyvauti Vyriausybės veikloje. Anot jo, valdyti šalį, kur tokia neaiški energetinė padėtis, galės tik pamišėliai.
Šiuo metu Ignalinos AE dirba per 3000 žmonių. 2010-aisiais jų numatoma gerokai sumažinti. Pasak V.Ševaldino, uždarius jėgainę, geriausiu atveju darbu bus aprūpinta apie 2000 žmonių. Darbo laidojant elektrinę turėtų užtekti kokiems 25 metams. "Reaktoriaus išmontavimą galima palyginti su namo nugriovimu. Skirtumas tik tas, kad nugriauto namo liekanas galima išvežti į sąvartyną arba sudeginti, o reaktoriaus atliekas tvarkyti daug sudėtingiau, nes jos sukaupusios radioaktyviųjų medžiagų. Tai - užterštas metalas, betonas, įvairūs įrenginiai. Manoma, jog, išmontavus abu reaktorius, bus apie 147 000 kubinių metrų radioaktyviųjų medžiagų. Tai labai daug", - pasakojo V.Ševaldinas, primindamas, kad elektrinės uždarymo finansavimas nėra iki galo išspręstas.
