"Darbo neturi tie, kurie nenori dirbti", - tokia nuostata įsigalėjo ir tarp darbdavių, ir tarp darbuotojų. Tačiau mūsų rajone bedarbių skaičius net dukart viršija šalies vidurkį: oficialiais Darbo biržos duomenimis, rajone yra net 8,2 proc. bedarbių, šalies vidurkis - 4,2 proc. Ar mūsų rajone dukart daugiau tinginių, o gal trūksta informacijos apie darbo vietas? Norėdama išsiaiškinti realią padėtį, "Gimtojo..." korespondentė pati pabandė susirasti darbą pagal Darbo biržos, įmonių tinklalapiuose, spaudoje publikuojamus skelbimus.
62 skelbimai tūkstančiui bedarbių
Oficialiais duomenimis, rajono Darbo biržoje registruoti 1 tūkst. 304 bedarbiai. Pabandėme išsiaiškinti, kokia darbo pasiūla skirtingo išsilavinimo asmenims, darbdavių keliami reikalavimai. "Gimtojo..." korespondentė, apsimetusi darbo ieškančia moterimi, pagal skelbimus pabandė susirasti darbą. Darbdaviams parengėme dvi darbuotojo "legendas". Pirmoji: dėl šeimyninių aplinkybių iš Vilniaus atvykusi istorijos bakalaurė, turinti 2 metų vadybininkės darbo patirties, ieško šiek tiek geresnio darbo, norėtų gauti didesnį nei 1 tūkst. 200 litų "į rankas" atlyginimą. Antroji: profesinę technikos mokyklą baigusi jauna mama, po motinystės atostogų ieško darbo, šiek tiek moka siūti. Pageidaujamas atlyginimas - bent 700 litų ir daugiau. Kur pirmiausia kreiptis žmogui? Natūralu, kad pirmas į galvą šovęs atsakymas - Darbo birža. Gyvename informacinių technologijų amžiuje, patikrinti, ką siūlo rajono darbdaviai galima ir neišėjus iš namų, šalies Darbo biržos tinklalapyje www.ldb.lt.
Nors jau daugiau kaip metus darbdaviai visais informacijos kanalais skalambija, kad katastrofiškai trūksta darbuotojų, sprendžiant iš skelbimų kiekio, greičiau trūksta darbo nei darbuotojų. Skyrelyje "Ieškantiems darbo" buvo nurodyta, kad visoje šalyje yra 11 tūkst. 683 darbo vietos, Panevėžio apskrityje - 447. Užvakar popietę mūsų rajono darbuotojams tinklalapyje tebuvo siūlomos 62 darbo vietos. Keisčiausia, kad yra tik vienos didžiųjų rajono įmonių skelbimas. Apie darbuotojų paiešką nėra pranešimų iš prekybos centrų, nė vieno skelbimo žemos kvalifikacijos darbuotojams, nors mieste iš lūpų į lūpas perduodamos žinios, kad tokie darbuotojai reikalingi.
Realios teliko trys
Iš negausaus skelbimų kiekio pirmiausia "atkratėme" tuos, kurie neatitinka nė vienos iš pramanytų bedarbių profesinės kvalifikacijos ir sugebėjimų. Iš karto išbraukėme 13 skelbimų, kuriuose ieškoma B, C, D ir E kategorijų vairuotojų, 2 ugniagesių gelbėtojų, 10 policijos pareigūnų (pasieniečių), 3 automobilių šaltkalvių, 3 gydytojų odontologų, po vieną kompiuterių sistemų specialistų, kompiuterių technikų, chirurgo, psichologo, konstrukcijų inžinieriaus, šaltkalvio remontininko skelbimų.
Darbo pasirinkimo beveik neliko: "jaunai poniai su vaikeliu" teliko pretenduoti į vieną iš 19 siuvėjos darbo vietų "Lelijoje", o "poniai su aukštuoju išslavinimu" - bandyti įsidarbinti pardavėja konsultante kompiuterine įranga prekiaujančioje įmonėje. Abi galėtų pretenduoti į viešosios nuomonės statistiko darbą, tačiau jis labiau tinkamas kaip papildomas, mat atlyginimas siūlomas nuo 100 litų ir daugiau (priklausomai nuo užpildytų anketų skaičiaus), lankstus darbo grafikas: galima dirbti savaitgaliais, po darbo valandų.
Laikraštyje - daugiau
Pravertę lapkričio mėnesį publikuotus darbo skelbimus "Gimtajame...", radome dar kelis tinkančius. Darbo ieškančiai moteriai su aukštuoju išsilavinimu galėtų tikti vadybininko konsultanto, draudimo tarpininko, didelės parduotuvės skyriaus vedėjos darbai. Jauna mama galėtų pretenduoti į virėjos, melžėjos darbus. Kol susiras nuolatinį, abi galėtų dirbti sezoninį darbą - prekiauti fejerverkais. Nė vieno iš laikraštyje rastų skelbimų Darbo biržos tinklalapyje nebuvo. Eksperimentas atskleidė, kad naujausios informacinės technologijos rajone - dar ne pats patikimiausias būdas susirasti darbą ir pasitikėti vien jomis neverta. Taip pat ir oficialių institucijų skelbimai. Rajone kol kas labiausiai paplitęs ir gana patikimas būdas surasti darbą - tiesiog vaikščioti po įmones, įstaigas ir siūlyti savo paslaugas. Jei ieškote darbo, būtų gerai į šį procesą "įkinkyti" gimines ir draugus.
Misija įmanoma
Nors siūlomo darbo pasirinkimas nedidelis, tačiau ir darbdaviai nepriekabūs, profesija, darbo patirtis, įgūdžiai bent jau pirminiame darbo paieškos etape nėra itin svarbūs. Pabandžius įsidarbinti fejerverkų prekiautoja, virėja ar siuvėja, nė vienas darbdavys nepuolė klausti nei išsilavinimo, nei patirties. Neatbaidė ir užuomina, kad pretendentė augina vaikelį. Visais trim atvejais buvo siūloma ateiti pokalbio ir pabandyti dirbti. Svarbiausi atrankos kriterijai - imlumas pasirinktai veiklai, noras dirbti. Darbo sąlygos visais trimis atvejais skirtingos. Fejerverkų prekiautojai dirbti buvo siūloma nevisą mėnesį, nuo gruodžio 17-osios iki sausio vidurio. Darbo laikas priklausytų nuo prekybos centro, kuriame bus įrengta darbo vieta, darbo laiko. Dirbti reiktų kas antrą dieną. Užmokestis - 600 litų "į rankas". Privalumas - mokėjimas dirbti kasos aparatu, o jei to nemokate - ne bėda, bus surengti mokymai. Darbdavė užsiminė, kad norinčiųjų dirbti registruota nemažai, tačiau vilčių gauti darbą yra.
Antrasis, virėjos, darbas būtų pamaininis, 4 dienos dirbti nuo 9 iki 22 val., 4 dienos laisvos. Pasak darbdavės, virėjos darbo patirtis būtų privalumas, tačiau užsiminus, kad tokios patirties nėra, tik didelis noras dirbti, pretendentė vis tiek buvo pakviesta pokalbio. Darbuotojas būtų priimtas 3 mėn. bandomajam laikotarpiui ir tuo laiku gautų minimalų atlyginimą, o vėliau, atsižvelgiant sugebėjimus ir pastangas, yra galimybė uždirbti daugiau.
Vienos didžiausių šalies lengvosios pramonės įmonių filialas ieško net 19 siuvėjų. Darbas - kiekvieną darbo dieną, 8 val. Nurodytu telefonu atsiliepusi moteris iš karto pakvietė pokalbio, o sužinojusi, kad pretendentė jau yra dirbusi sagų siuvėja vienoje įmonėje, dar aktyviau ėmė kviesti ateiti. Sagų siuvėjos darbo nepažadėjo, tačiau patikino, kad darbuotoją būtų galima apmokyti ir kitų siuvimo operacijų. Atlyginimas priklauso nuo pasiūtos produkcijos. "Normos nėra mažos, tačiau tik vienas kitas jų neįvykdo. O įgudusios, patyrusios siuvėjos tikrai neblogai uždirba", - sakė darbdavio atstovė. Žodžiu, šansų susirasti darbą yra. Tereikia noro dirbti. Kadangi visos siūlomos darbo vietos - Rokiškyje, kiek sunkiau darbo ieškoti atokesnių rajono miestelių gyventojams, nemažą algos dalį surytų transporto išlaidos. Tačiau išeitį įmanoma rasti - pavyzdžiui, transporto išlaidas gerokai sumažinti susiradus bendrakeleivių.
Diplomuotų nereikia?
Eksperimentas akivaizdžiai paneigė mitą, kad ieškantiems geresnio, vadovaujančio darbo būtinas aukštojo mokslo diplomas. Nė vienas darbdavys iš atsirinktų žmogui su aukštuoju išsilavinimu daugmaž tinkamų skelbimų aukštosios mokyklos diplomo neprašo, jis nenurodomas ir tarp privalumų. Kur kas svarbiau nei diplomas, užsienio kalbų žinios yra panašaus darbo patirtis, vairuotojo pažymėjimas, automobilis, kompiuterinis raštingumas.
Akmuo į darbdavių daržą
Juokaujama, kad greta "amžinų bedarbių" kategorijos egzistuoja ir "amžinų darbdavių" kategorija. Sukrečianti vienos rokiškėnės (dėl suprantamų priežasčių nepanorusios viešinti savo pavardės) istorija, kai ji, turinti ne vienerių metų virėjos darbo patirties ir puikias rekomendacijas iš darbdavių, vienoje miesto viešojo maitinimo įstaigoje porą savaičių už dyką buvo "mokoma" skusti bulves ir kepti varškėčius. O užsiminus apie darbo sutartį ir atlyginimą, jai buvo pasiūlyta "pasimokyti" dar porą savaičių, kol viena iš darbuotojų išeis atostogų. Pasirodo, naujajai darbuotojai darbdaviai tiesiog neturėjo iš ko mokėti algą. "Gimtojo..." žiniomis, ši įmonė darbuotojų, t. y. kvailių, norinčių dirbti už dyką, tebeieško iki šiol.
Pusė dirbti nenori
"Šiandien darbas ieško žmogaus, o ne žmogus darbo", - tokias pagrindines darbo rinkos tendencijas apibūdino rajono Darbo biržos vadovas Jonas Nemickas. O kaip tuomet su didžiuliu bedarbių skaičiumi? Pasak J.Nemicko, apie 60 proc. registruotų bedarbių dėl vienų ar kitų priežasčių (augina vaikus, gyvena kaime ir neturi transporto) negali ar nenori dirbti. Ir registruotis Darbo biržoje jiems reikia tik tam, kad gautų pašalpų ir socialinių lengvatų. Į bedarbio pašalpą gali pretenduoti tik dirbę bedarbiai. Tokių yra apie 14 proc. visų registruotųjų Darbo biržoje. Tačiau turint bedarbio knygelę iš savivaldybės, kitų institucijų galima pašalpų "prisikalėdoti" ne ką mažiau, nei minimali dirbančio žmogaus alga. Vienintelė priemonė pašalinti žmogų iš Darbo biržos - įrodyti, kad jis atsisako dirbti. "Socialinių pašalpų sistema neskatina žmogaus dirbti", - tiesiai šviesiai problemą įvardijo J.Nemickas. Jo teigimu, susiformavo ir "amžinų darbdavių" kategorija. Sunkios darbo sąlygos, neviliojantis atlyginimas - tokios, pasak J.Nemicko, dažniausios darbuotojų kaitos priežastys. Nemažai rajono darbdavių tikina negalintys mokėti didelių atlyginimų, nes patys esą prie bankroto ribos. "Nebepriversi žmogaus dirbti "už minimumą" ir gyventi pusbadžiu, - taip taupymo darbuotojų sąskaita perspektyvas įvardino J.Nemickas. - Darbdaviai šaukia: pašalpas mažinkit! Mes jiems siūlome geriau pagalvoti apie atlyginimų kėlimą".
Tinklalapis - dirbantiems
O kaip dėl nedidelio darbo skelbimų skaičiaus? J.Nemickas aiškino, kad Darbo biržos tinklalapyje informacija skelbiama tik tuomet, jei to pageidauja darbdavys. Šie skelbimai labiau skirti dirbantiems, tačiau norintiems keisti darbą asmenims. Bedarbiams esą kur kas patogiau informaciją gauti iš Darbo biržos specialistų, mat jie turi kur kas daugiau informacijos apie darbo vietas. Didieji rajono darbdaviai yra sudarę sutartis su Darbo birža ir, jei tik pasitaiko tinkamų kandidatų, šie iškart siunčiami pas būsimą darbdavį. J.Nemickas pripažino, kad kai kurios įmonės į Darbo biržos klientus žiūri atsargiai. "Suprantate, jei žmogus yra geras specialistas, jis arba turi darbą, arba jį greitai susiranda. Nemažai mūsų klientų arba neturi reikiamos kvalifikacijos, arba turi kitų problemų", - pastebėjo jis.
