1893 metais Anglijoje buvo išrasta ir užpatentuota šilumą izoliuojanti celiuliozinė ekovata. Vėliau, 1947 metais, pradėta gaminti JAV, o nuo 1970 metų - Europoje (išskyrus buvusią TSRS). Pasaulyje tarp termoizoliacinių medžiagų, naudojamų statybose, ekovata užima paklausią vietą. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, remiantis Suomijos gamintojų duomenimis, iš visų statybose naudojamų termoizoliacinių medžiagų ekovata sudaro 30-32 procentus. Vokietijoje daugiau jos nesunaudojama tik dėl aukštos vietinės gamybos ekovatos kainos.
Pagrindiniai ekovatos privalumai (pagal užsienyje atliktus bandymus bei gyventojų nuomonę) yra šie:
1. Ekologiškumas.
2. Ją naudojant nebūtinos garą izoliuojančios plėvelės, tai leidžia patalpose vykti natūraliai oro apykaitai (naudojant plėveles, namas patenka į "polietileno maišą").
3. Apšiltinant medines konstrukcijas, nebūtini papildomi antiseptikai, ekovata apsaugo medieną nuo grybelinių ligų bei kenkėjų.
4. Ekovata priklauso sunkiai degių medžiagų grupei, todėl gaisro atveju ne tik pati sunkiai dega, bet ir neleidžia ugniai prasiskverbti prie pastatų konstrukcijų, neutralizuodama ugnies plitimą.
Lietuvoje ekovata pradėta gaminti 1993 metais. Šiuo metu ji gaminama Kauno rajone, Eigirgalos kaime. Per tą laikotarpį Lietuvoje apšiltinta tūkstančiai namų (užpildyti statomų ir pastatytų gyvenamųjų namų sienų, grindų bei pastogių oro tarpai). Kai kurių namų savininkai iš oro tarpo pašalina neefektyvų keramzitą ir vietoj jo naudoja ekovatą.
Mechanizuoti ekovatos naudojimo būdai leidžia apšiltinti sienas ne tik užpildant oro tarpus sausuoju, bet ir šlapiuoju arba klijiniu būdais. Šlapiuoju būdu galima apšiltinti sienas iš vidaus bei išorės, prieš tai įrengus karkasą ir vėliau atlikus apdailą (ypač tinka medinių namų rekonstrukcijoms bei karkasinėms statyboms). Klijiniu būdu galima apšiltinti sienas ir lubas be papildomų karkasų įrengimo, nebūtina apšiltinto paviršiaus uždengti (tinka apšiltinant metalinius angarus, gelžbetoninius pastatus, cechus, sandėlius bei medinius ir kitus paviršius). Sausasis būdas efektyvus tuo, kad ekovata gerai apgaubia sudėtingų profilių konstrukcijas, pripildo sunkiai prieinamus tarpus ir ertmes.
Norint atlikti apšiltinimo darbus ekovata, patartina kreiptis į atestuotas bei didesnę darbo patirtį šioje srityje turinčias įmones, kurios galėtų garantuoti gerą atliktų darbų kokybę bei ilgaamžiškumą. Reikėtų vengti pavienių "specialistų", neturinčių darbo patirties, tačiau besisiūlančių pigiai atlikti apšiltinimo darbus.
Labai patogu ir pigu ekovata apšiltinti horizontalius paviršius (grindis, perdangas) rankiniu būdu. Pavyzdžiui, dedant grindis, sudedamos sijelės, tarp jų išpilama ekovata, sulyginama pagal sijelių aukštį ir įrengiamos grindys.
Atlaikiusi konkurentų skleidžiamą įvairią antireklamą, ekovata ir šiandien yra pakankamai populiari. Iš gyventojų, kurių namai apsišiltinti ekovata, girdėti daug gerų atsiliepimų. Apšiltinus namą, sumažėja kuro sąnaudos bei pakyla kambario temperatūra (5 cm ekovata = 1,2 kw varža). Apšiltinimo kainos yra nedidelės ir išleisti pinigai namui apšiltinti greitai atsiperka.
1999 - 2001 metais Lietuvos Respub1ikos švietimo ir mokslo ministerijos Termoizoliacijos institutas pagal valstybės darbų finansavimą ištyrė ekovatą eksploatacinėmis sąlygomis pastatuose su lengvesnėmis mūro sienomis vienaaukščiuose ir dviaukščiuose gyvenamuosiuose namuose. Tyrimo rezultatai paneigė kai kurių specialistų klaidingą nuomonę apie ekovatos savybes: girdi, ekovata blogai užpildo oro tarpus mūro sienose, per laiką sukrenta ir sugeria drėgmę.
Tyrimams atlikti buvo pasirinkti pastatai, apšiltinti prieš 2-7,5 metų. Užpildytų oro tarpų storis sienose buvo nuo 4 iki 12 centimetrų. Pastatų sienų išorinė apdaila - silikatinės plytos, sutvirtintos su vidiniu mūru horizontaliais vielos ryšiais arba plytomis.
Bandiniai paimti iš pastatų šiaurės ir vakarų pusės, sienų kampuose, viršulanginėse ir palanginėse dalyse, spalio (drėgmės kaupimosi periodo pradžia) ir balandžio (po drėgmės kaupimosi žiemą) mėnesiais.
Bandiniai tyrimams atlikti 1999 - 2001 metais buvo paimti 204 vietose, todėl atliktų tyrimų rezultatai yra ne atsitiktiniai, o gana tikslūs.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Termoizoliacijos instituto 2001 metų gegužės mėnesio 2 dieną pateiktoje išvadoje ir 2001 metų lapkričio mėn. 28 dieną patvirtintoje ataskaitoje rašoma, kad:
1. Bandinių paėmimo vietose neužpildytų ertmių nepastebėta, smulkiaplaušinė ekovatos struktūra leidžia ypač efektyviai užpildyti net ir mažiausius tarpelius ar įgilinimus, ko negalima būtų atlikti naudojant termoizoliacines plokštes ar juostinę izoliaciją.
2. Bandinių paėmimo vietose susigulėjimo, nuslūgimo nepastebėta, esant dideliam bandymų skaičiui, vidutinis rezultatas nėra atsitiktinis ir gali būti nusakytas patikimai.
3. Per stebėjimo laiką (1999 - 2001 metais vidutinės ekovatos drėgnio reikšmės tyrinėtose sienose keitėsi nežymiai (nuo 11,5 iki 13,2 %). Tai charakterizuoja ekovatos drėgmės būsenos pastovumą ilgą laiką.
Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ekovatos sluoksnyje drėgmė nesikaupia, bet difunduoja į išorę. Tai patvirtina ir praktiniai duomenys apie ekovatos panaudojimą lengvesnėse mūro sienose Suomijoje ir Švedijoje, kur oro tarpas tarp išorinio mūro sluoksnio ir ekovatos nenumatomas.
Taip pat nustatyta, kad nėra ženklaus skirtumo tarp ekovatos drėgnio vientisoje sienoje, jos palanginėje ir viršulanginėje dalyje.
Termoizoliacijos instituto tyrimo rezultatai atspausdinti ir 2002 metų kovo mėnesio žurnale "Statyba ir architektūra".
Norėdami gauti papildomos informacijos bei užsisakyti paslaugą, skambinkite te1.: (8*37) 48 81 44; 47 73 15, (8*298) 4 77 67.
Vandžiogalos 94, Kaunas
Faksas (8*27) 48 81 44
El. pašto adresas: [email protected] Int. psl. adresas: www.geocities.com/ekorema
