Remigijus RAINYS
Advento metui, savo laiške Lietuvos vyskupai, ragina atsigręžti į Dievo žodį ir apgailestauja, kad ne vienas praranda galimybę patirti tikrąjį Kalėdų grožį, vidinio pasaulio džiaugsmą ir sąžinės ramybę. Pripažindami, kad šiomis dienomis visas pasaulis paliestas ekonominių grėsmių, vyskupai cituoja popiežiaus žodžius, kad užklupusios grėsmės - aiškiausias ženklas, kad "siekiantieji karjeros sėkmės ir turtų statosi pilis ant smėlio", kad pažeista ne tik finansų akcijų, bet pirmiausia - moralinių vertybių sistema.Todėl šio advento metu tikintieji raginami ne pulti į Kalėdinių pirkinių bumo sūkurį, vidinę rimtį drumsčiančias triukšmingas televizijos pramogas, o su Šventuoju Raštu aplankyti mokyklų bibliotekas, vaikų ir senelių namus, vienišus žmones, peržengti ligoninių slenksčius, gydančia Dievo žodžio jėga palytėti kalėjimų kameras.
Iš lotynų kalbos kilęs žodis "adventas" reiškia atėjimą. Bažnytinėje tradicijoje šis laikotarpis apibūdinamas kaip džiugus laukimas, primenant Kristaus atėjimą prieš daugiau nei 2000 metų ir tikintis, kad pats Dievas ateis į mūsų širdis ir visuomenę. Bažnyčia pritaria žmogui, norinčiam tinkamai išgyventi pasirengimo Kalėdų šventei laiką. Pagal visuotinės bažnyčios kanonus pasninko reikia laikytis visais metų penktadieniais, tačiau Lietuvoje vyskupų konferencijos nutarimu šis reikalavimas kiek sušvelnintas - pasninkas privalomas tik advento ir gavėnios penktadieniais.
Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo perdėtų pasilinksminimų, nors šiuo laikotarpiu nedraužiama švęsti nei gimtadienių, nei vardadienių. Advento metu kunigai tuokia ir jaunavedžių poras, tik šiomis progomis bažnyčiose negrojama vargonais.
Raginimas elgtis santūriau anaiptol nereiškia, kad advento metu nedera lankytis restoranuose, koncertuose ar teatruose - svarbu, kad šie pasilinksminimai nebūtų pernelyg triukšmingi. Reikia sugebėti išlikti savimi ir kartu duoti savo asmenybei dvasinės atgaivos.
Jau antroje gruodžio pusėje prasidedantys moksleivių ir darželinukų eglučių, taip pat įstaigų ir organizacijų kalėdinių vakarėlių maratonai kiek nuvertina šias šventes. Iš anksto sveikinant dar neįvykusia proga, pats įvykis tarsi nuvertinamas, todėl geriau, kad tai vyktų po Kalėdų. Tačiau darbo kolektyvų vakarones tenka derinti su kalėdinėmis atostogomis bei patalpų užsakymo keblumais, o ir šiuolaikiniai Kalėdų Seneliai per vieną dieną fiziškai nesuspėtų į visas vaikučių šventes. Todėl svarbu, kad šios išankstinės šventės nevirstų triukšmingais baliukais, nors pranašaujamos ekonominės krizės debesys jau gerokai aptemdė būsimų pasilinksminimų horizontą. Manoma, kad šiemet firmų kolektyvų šventės bus gerokai kuklesnės. Beje, dvasininkai pripažįsta, kad nusidedantiems per adventą skiriamos švelnesnės atgailos.
Per adventą rimčiau praleistas laikas leis pajausti didesnį pasitenkinimą per jaukią Kūčių vakarienę, kuri valgoma tik su savaisiais. Artimųjų žmonių rate tradiciškai praleidžiama ir pirmoji Kalėdų diena, o draugai ir pažįstami lankomi vėliau. Šiemet tam turėsime pakankamai laiko, nes šventinis savaitgalis truks net keturias paras.
Kūčių vakarienė valgoma visame pasaulyje, tačiau tik Lietuvoje ir Lenkijoje tradiciniai Kūčių valgiai gaminami be pieno produktų, kiaušinių ir mėsos. Kitose šalyse net ir ši vakarą neapsieinama be keptos žąsies ar riebių mėsiškų valgių. Vis dėlto net ir perimant visas vakarietiškas pagundas, Lietuvoje ant Kūčių stalo rekomenduotini žuvies patiekalai, silkė, kūčiukai, aguonų pienas - tai, kas įprasta nuo amžių.
