TV realybės šou, matyt, turi savo madas, o šio sezono tema – neabejotinai populiarioji muzika. Turime bent kelias tokias pramogas, transliuojamas pamėgtais TV kanalais. Visa tai be galo šaunu ir logiška.
Žiūrėkit – mes pralaimime vieną Euroviziją po kitos, nepatenkame į populiariausių dainų sąrašus nei Vakaruose, nei Rytuose, nei kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje (su itin retomis išimtimis). Įpratę nugalėti „eurolygas“, negalime suprasti, kuo „vizijos“ prastesnės. Net vieną muzikinį konkursą dėl didesnės sėkmės Europoje pavadinome „lyga“.
Akivaizdu, kad pradedančius Lietuvos atlikėjus reikia visaip skatinti, lavinti, tobulinti, profesionaliai formuoti jų įvaizdį, balsą, elgseną scenoje ir už jos. Tą misiją atliks Lietuvos popmuzikos žvaigždės, taip perduodamos šlovės estafetę dar nemokantiems dorai dainuoti naujokams. Kilnus tikslas ir pagirtinos priemonės. Nėra ko nerimauti. Viskas bus gerai.
Vienintelis dalykas, kuris neduoda ramybės – kartkartėmis atklystanti eretiška mintis apie paralelę su klasikine muzika. Panašu, kad ten situacija atvirkščia – nelepinami žiniasklaidos ir plačiosios publikos dėmesio, be skatinančių realybės šou ir panegirikos gausybėje iliustruotų žurnalų, mūsų klasikinės muzikos dirigentai ir atlikėjai yra pasaulinio garso ir reputacijos. Išvedus paralelę, bent jau „U2“, Madonna ir Robbie Williamsas turėtų būti lietuvaičiai, neskaitant gausybės jaunų atlikėjų.
Dabar jau nebelogiška, ar ne? Išeitų, kad kuo mažiau pripažįstamas tavo darbas plačiojoje visuomenėje, kuo mažiau dėmesio sulaukia tavo pastangos, kuo griežtesni jų vertinimo kriterijai ir kuo didesnis įdirbis reikalingas prieš pirmą kartą viešai pakylant į sceną, tuo rezultatai geresni? Gal tikrai „per kančias į žvaigždes“ yra tikresnis kelias už „per plačiai išreklamuotą dosniai remiamą šou į žvaigždes“?
Kita paralelė (atleiskite už geometriją): galima gėles auginti drėbtelėjus trąšų ant viso lauko ir stebint, kas auga, arba galime bandyti išpuoselėti keletą gražiausių, negailestingai išravint visas kitas, kad neužstotų saulės.
Grįžkime prie šou. Nors būsimosioms popmuzikos žvaigždėms žadama visokių išbandymų, o nugalėtojas išsvajotą prizą turės pasiekti „per kitų lavonus“, kažin ar tie išbandymai iš tikrųjų atsijos mažiausiai muzikalius – gal veikiau labiau susimovusius publikos akivaizdoje ar šiaip mažiau simpatiškus.
Būtų labai įdomu, jei bent vienas iš muzikinių realybės šou būtų atvirkščias – skirtas išmušti iš galvos bandantiems likimą nelaimėliams net menkiausią mintį imti į rankas instrumentą ar priartėti prie mikrofono.
Pavadintume jį „Pragaras“. Pagrindiniai vertinimo kriterijai būtų muzikiniai sugebėjimai, talentas ir užsispyrimas dirbti iki devinto prakaito, nekreipiant dėmesio į kliūtis, pašaipas, žiaurią kritiką ir netgi publikos švilpimą.
Fotogeniškumas nesvarbu. Veidelį, jei reikės, padarysim „per 10 dienų“. Čiaukšti nesąmones į kamerą gali bet kas (bent jau po 100 gramų). Todėl iš talentingo žmogaus „žvaigždę“, kaip ji tradiciškai suvokiama popmuzikos pasaulyje, padaryti nereikia jokio realybės šou. Šou reikalingas piktžolėms išgenėti.
Nemanau, kad „Pragaras“ (ar „Neviltis“, ar „Brisiaus galas“) būtų nepopuliarus. Ypač jei vertintojai būtų kandūs ir negailestingi. Juk yra aibės „maksimalių išbandymų“ šou, kur veiksmas artimas žmogaus orumo žeminimui, bet daugelį žiūrovų tai žavi. Šis šou būtų tarsi „Survivor“ („Robinzonas“ mūsiškai), tik muzikos srityje.
Pakeliui iškrintantiems dalyviams padalytume paguodos prizų ir įtrauktume į juoduosius sąrašus, kad atsipeikėję neitų į įrašų studijas singlų leisti. Gal derėtų uždrausti groti ir per vestuves. Laimėjusį apdovanotume ne garantuotu kontraktu dešimčiai albumų, o galimybe su pasirinktais profesionalais tikroje studijoje įrašyti savo dainas. Jei žmogus to vertas, kontraktų jam pasiūlys, ir ne vieną.
Galiausiai galėtume surengti „superfinalą“ gyvai – rojaus ir peklos absolventai susikautų didelėje arenoje, kur nugalėtojas paaiškėtų ne pagal SMS, o pagal vietoje perkamų įrašų skaičių. Kuo balsavimas arčiau žiūrovo piniginės, tuo jis bus tikresnis.
Tai bent būtų reginys!
P. S. Bet superfinalo nugalėtojo į Euroviziją nesiųstume. Nes ji to neverta.
