Haityje laidojamos atogrąžų uragano "Džinė" ("Jeanne") sukeltų liūčių aukos - šimtai žmonių užkasama masiniuose kapuose, nes bijoma užkrečiamųjų ligų plitimo. Mirčių skaičius Artibonito rajone, šalies šiaurinėje pakrantėje netoli Gonayvo, jau viršija tūkstantį, tačiau kadangi daug žmonių dingę be žinios, manoma, kad šis skaičius pasieks du tūkstančius.
Uraganui judant per Haitį, iš dangaus be perstojo pylė liūtis, vandens srautai be jokių kliūčių plūdo šlaitais, nes miškai jau senokai iškirsti. Liūtims nurimus, Gonayvo ir Port de Pė miestų teritorijose liko storas purvo sluoksnis.
"Manome, kas visoje šalyje nukentėjusiųjų yra mažiausiai 175 000. Daugelis jų labai sutrikę, nes prarado namus, visą derlių, gyvulius, skurdų turtą, - pasakojo Jungtinių Tautų programos vadovas Haityje Gi Gavro. - Baisi nelaimė. Vanduo nusinešė viską".
Haitis dažnai kenčia nuo liūčių. Gegužę potvynis ir nuolaužos nusinešė apie 2 000 gyvybių.
Prognozės pildosi su kaupu
Uraganas "Džinė" toje pačioje saloje, esančioje Dominikos Respublikoje, pražudė 11 žmonių, dar du žuvo Puerto Rike. Prieš tai Karibuose ir JAV siautęs "Ivanas" pareikalavo 100 aukų, o uraganai nesibaigia. Virš vandenyno jau šliaužia uraganu vadinamas "Karlas" ir atogrąžų audra "Liza".
Beje, mokslininkai jau pavasarį skelbė, kad uraganų sezonas šiemet bus aktyvesnis negu paprastai. Prognozes parengė JAV nacionalinė okeanų ir atmosferos tyrimų tarnyba NOAA. Pagal jas, šiemet Atlante laukiama 12-15 atogrąžų audrų, kurių 6-8 virs uraganais, o iš jų 2-4 bus stiprūs uraganai. Pasak NOAA specialistų, audrų ir uraganų didesnį aktyvumą lemia pakilusi vandens temperatūra Atlanto atogrąžų regione, Karibų baseine. Didžioji dauguma audrų ir uraganų čia būna nuo rugpjūčio iki spalio.
Uraganas susidaro, kuomet vandenyno paviršiuje (iki 70 cm gylio) vanduo įšyla iki 27 laipsnių. Šiltas ir drėgnas oras kyla aukštyn, todėl prie vandens paviršiaus oro slėgis sumažėja. Į susidariusią uragano "akį" iš išorės ima plūsti kitas oras. O dėl žemės sukimosi atsiranda galingas sūkurys. Jame vėjo stiprumas labai išauga - debesuotose pakraščiuose vėjo greitis gali pasiekti net 300 kilometrų per valandą.
Uraganai skirstomi į penkias kategorijas. Silpniausiuose (pirmosios kategorijos) uraganuose vėjo greitis siekia 120-154, o penktosiosios - viršija 250 kilometrų per valandą. Siaučiant tokiam uraganui, vandens lygis pakyla daugiau kaip 5 metrus.
"Mičas" nepasikartos
Kasmet, prieš prasidedant uraganų sezonui, yra sudaromos laukiamų stichijų vardų sąrašas. Anksčiau visi uraganai buvo vadinami moteriškais vardais, bet nuo 1979 metų (po feministinių organizacijų protestų) nutarta moteriškus ir vyriškus vardus vartoti pakaitomis. Kas šešeri metai vardų sąrašas kartojasi, tik iš jo išbraukiami uraganai, kurių metu žuvo daug žmonių. Pavyzdžiui, 1998 metų uraganas "Mičas" pareikalavo net 9 000 aukų, tad toks baisus vardas iš sąrašų išbrauktas. Istoriškai uraganai dar prieš 400 metų būdavo vadinami šventųjų vardais.
Uraganai paprastai ateina per Atlanto vandenyną į Vakarus, paliečia Karibų salas ir Šiaurės Amerikos pakraštį. Ramiajame ir Indijos vandenynuose žinomi "taifūnai" ir tropiniai "ciklonai". Bet kaip tuos vėjus pavadintum, jie labai pavojingi žmonėms.
Lietuva - palyginti silpnų vėjų šalis. Stipriausiai jie pučia pajūryje ir Kuršių nerijoje. 1967 metais spalio 18 dieną siautęs uraganas sugriovė Palangos tiltą, nuplovė daug kopų. Daug žalos pajūryje padarė ir 1999 metų gruodžio 4 dieną praūžęs "Anatolijus".
