Remigijus RAINYS
Dėl netikėtai Liustracijos komisijai sugrąžintų iš Seimo archyvų dingusių dokumentų su raštiškais bendradarbiavimo su KGB prisipažinimais bei kitomis svarbiomis bylomis kilusį triukšmą Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė pavadino "džiazo improvizacija žiniasklaidoje", nors jai teko ilgai aiškintis Seime, kodėl slepia vertingus dokumentus sugrąžinusio žmogaus asmenybę.
Grąžintus dokumentus tiria specialistai
Kaip rašo dienraštis "Respublika", D. Kuodytė iš Seimo tribūnos priminė, jog kai pernai pradėjo vadovauti komisijai, pastebėjo, jog Seimo archyve nėra svarbių dokumentų - daugiausia 1991 - 1992 metais Aukščiausios Tarybos sudarytos B. Gajausko vadovaujamos komisijos, tyrusios KGB veiklą bei tuomet gautų žmonių prisipažinimų. Tuomet Liustracijos komisija kreipėsi į asmenis, turinčius prapuolusios archyvinės medžiagos, ir ją grąžinusiems garantavo anonimiškumą. Kai parlamentaras Rimantas Dagys paklausė, ar niekas komisijos nariams nepasakė, kad toks pareiškimas - neteisėtas, komisijos pirmininkė atkirto, jog tuomet visi tik tyčiojosi, jog Liustracijos komisija naivi ir niekas dokumentų negrąžins. Pasak D. Kuodytės, kito kelio atgauti dokumentus nebuvo, o neseniai komisiją pasiekusi siunta - tai geranoriškas reagavimas į kreipimąsi. Dvidešimtyje sugrąžintų maišų rasti keli šimtai prisipažinimų bendradarbiavus su KGB, daugiau nei 50 originalių agentūrinių bylų bei per 7000 kortelių. Po neplanuoto komisijos posėdžio visos originalios bylos perduotos į Ypatingąjį archyvą. Archyvarai pažadėjo atlikti šios medžiagos ekspertizę. Kiti dokumentai - kuriuos sudaro vadinamosios Balio Gajausko komisijos darbo grupės turėta medžiaga - patikėta Liustracijos komisijos darbo grupei, į kurią įeina tik Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Gąsdino atsistatydinimu
D. Kuodytė teigė, jog nei vienas atsiradusios medžiagos lapelis nepateko į viešumą - taip ji stengėsi išsklaidyti parlamentarų abejones, ar netikėtai sugrąžintais dokumentais vieni ar kiti asmenys nebus šantažuojami per žiniasklaidą ar tiesiogiai. Komisijos pirmininkė priminė, kad per visus nepriklausomybės metus parlamentarai nesugebėjo įstatymais sudaryti tokių sąlygų, kad dokumentai sugrįžtų į archyvą. Pasak jos, visi, kurie tuo metu iš kokių nors paskatų nešė iš buvusio KGB archyvo bylas, elgėsi neteisėtai, tačiau per 15 metų nieko nepadaryta, kad tie dokumentai sugrįžtų ir būtų sukurta saugiklių sistema juos grąžinusiems žmonėms. Jei geranoriškai nusiteikusiems KGB dokumentus priglobusiems asmenims ir toliau bus grasinama prokuratūra bei kitomis sankcijomis, tai šie svarbūs popieriai, užuot sugrįžę į archyvą, supleškės krosnyse. Liustracijos komisijos vadovė pridūrė, jog jei ji bus kaltinama antivalstybine veikla, tai galvos apie atsistatydinimą.
Prisipažinimas lyg šiol neįteisintas
Nors socialdemokratė Birutė Vėsaitė bandė aiškinti, jog įstatymo pažeidėjo dangstymas taip pat yra įstatymo pažeidimas, tačiau D. Kuodytė atkirto, jog ji yra suvaržyta kreipimusi į žmones duoto įsipareigojimo neskelbti informacijos apie dokumentus atidavusį žmogų. Kalbant apie pasitikėjimą valstybe, Liustracijos komisijos pirmininkė priminė, koks žmonių būrys buvo apgautas, kai prisipažinimai, kuriuos jie rašė 1991 metais ir vėliau, dingo, o jų autoriai neturėjo kaip įrodyti, jog prisipažino bendradarbiavę su KGB. D. Kuodytė sutinka, kad Seimas turėtų įstatymu įtvirtinti tam tikrą laiką. per kurį vogtus dokumentus atiduodantys asmenys būtų nebaudžiami, o to nepadariusiems - grėstų atsakomybė. Tačiau dar 1999 metais priimtame Liustracijos įstatyme iki šiol neįtvirtinta nuostata, kad po 1990 metų kovo 27 dienos Aukščiausios Tarybos paskatinimo prisipažinusieji bendradarbiavę su KGB asmenys būtų tokiais laikomi. Vis dėlto naujo Liustracijos įstatymo teks dar gerokai palaukti, nes Seimo nariai svarstymą vėl atidėjo. Išbraukę iš darbotvarkės visą pasiūlymų paketą, parlamentarai nusprendė, jog reikėtų apsvarstyti porą klausimų, susijusių su Europos Žmogaus Teisių Teismu, kuris konstatavo, kad draudimas buvusiems KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje, tokia apimtimi, kokią nustatė Lietuva, prieštarauja žmogaus teisėms.
Abejonės lieka
Kaip rašo "Respublika", Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka mano, jog neatskleisdama, kas atnešė KGB archyvinius dokumentus, D. Kuodytė įstatymams nenusižengė. Jis taip pat šiuo metu nelinkęs kalbėti ir baudžiamąją ar administracinę atsakomybę tų, kurie saugojo šiuos dokumentus. Pasak A. Kliunkos, dokumentų pobūdį ir teisinį režimą įvertins dabar su jais susipažįstantis Valstybės saugumo departamentas ir tik tada bus galima spręsti, kieno dispozicijoje jie galėjo būti, ar jie negrąžinti, ar paimti, kokio tai laikotarpio dokumentai, ar yra senatis. Tik tada paaiškės, ar yra teisės pažeidimų pažymių. Pasak prokuroro, administracinė atsakomybė už tokių dokumentų laikymą bei negrąžinimą yra, tačiau kai jie nebeslepiami ir grąžinami, atsakomybės pagrindai išnyksta. Tačiau prokuratūros atstovo teiginiai nuskambėjo nevienareikšmiškai, todėl abejonės, ar grąžinusieji dokumentus liks nenubausti, tebelieka.
Dokumentų priėmimo tvarką nustatys vyriausybė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas taip pat sutinka, jog KGB dokumentų grąžinimas - sveikintinas reiškinys, rodantis pasitikėjimą valstybės institucijomis, todėl kalbėti apie kokias nors bausmes nederėtų, nes neaišku, ar yra nusikaltimo požymių. Komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę su prašymu spręsti, įvertinus galiojančius teisės aktus, atleidimo nuo atsakomybės klausimą tų žmonių, kurie savanoriškai atneša turimus su KGB veikla susijusius dokumentus. Vyriausybės prašoma nustatyti tokių dokumentų priėmimo tvarką. Seimo pirmininkui V. Muntianui komitetas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų situaciją dėl buvusios Balio Gajausko vadovaujamos komisijos KGB veiklai tirti archyvų. Ši darbo grupė turėtų pasidomėti, kaip tie archyvai buvo saugomi ir laikomi. Pats Balys Gajauskas tikina, jog anuomet iš buvusių KGB rūmų nebuvo galima išsinešti nei vieno dokumento, mat juos saugojo kariai. Premjeras Gediminas Kirkilas tyrimą, kaip dokumentai, tarp kurių yra ir buvusių KGB bendradarbių prisipažinimai, pasiekė Liustracijos komisiją, pavedė Teisingumo ministerijai. Tad "džiazo improvizacijas" KGB archyvų tema tęsia jau nebe žiniasklaida, o Seimas ir Vyriausybė, nors teigiama, jog Liustracijos komisijai nežinomi asmenys perdavė ne originalus, o tik dokumentų kopijas.
