Jovita OŽENECKIENĖ
Armėnui Artūrui Osipianui (39 m.), galima sakyti, pasisekė. Vilniaus apygardos teismas jį išteisino dėl dvejų žmonių nužudymo, sukčiavimų bei asmens dokumentų pagrobimo ir pripažino kaltu tik dėl dokumentų suklastojimo, tyčinio svetimo turto sunaikinimo bei narkotinių priemonių įsigijimo, neturint tikslo jų parduoti. Už šias "smulkmenas" A. Osipianui skirti 4 metai nelaisvės ir 1 250 litų bauda. Bausmę jis turės atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. "Kaltinimai paremti tik spėliojimais ir kalbomis, o ne faktais", - komentavo nuosprendį teisėjas Vladas Nikitinas.
Išlaisvino nuo girtuoklio
A. Osipianas savo veiklą pradėjo 1998 metų rugsėjo 11-ąją, kai Vilniuje, T. Ševčenkos gatvėje, pagrobė Vladimiro Rumiancevo pasą. Toliau, anot kaltintojo, jis užverbavo tardymo nenustatytą asmenį, kuris rugsėjo 16 dieną sostinės 17-ajame notarų biure, prisistatęs V. Rumiancevu ir pateikęs šio bei A. Osipiano pasus, parašė A. Osipianui parduoti V. Rumiancevui priklausančią buto dalį. Notarė L. Mockevičienė įgaliojimą patvirtino, o kad dokumentas būtų svarbesnis, A. Osipianas jį užregistravo Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. Netrukus tokį pat įgaliojimą, jau savo noru, armėnui parašė ir V. Rumiancevo sesuo Galina Kauzova. Turėdamas reikiamus popierius A. Osipianas pradėjo ieškoti buto pirkėjo. Lapkritį toks atsirado.
Pas tą pačią notarę L. Mockevičienę buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pirkėjas tuo metu pinigų neturėjo, buvo sutarta mokėjimą atidėti.
Pinigų už butą negavęs A. Osipianas nusprendė jį parduoti dar kartą. Šiek tiek sąžinės, matyt, A. Osipianas dar turėjo ir be stogo virš galvos nei invalido V. Rumiancevo, nei jo sesers nepaliko. Moteriai nupirko kambarėlį bendrabutyje, o senukui - butą Ignalinos rajone, Didžiasalyje.
Tačiau V. Rumiancevas kraustytis į naująjį butą neskubėjo. O naujieji savininkai A. Osipianą spaudė... Bloga savijauta pasiskundusiam V. Rumiancevui "gerasis" kaukazietis padėjo - davė išgerti dimedrolio, į sėdmenis suleido dvi diazepamo ampules. "Čia vaistas nuo slogos ir sunkių pagirių", - paaiškino. Po tokio gydymo žmogus mirė dėl ūmaus apsinuodijimo.
Dar viena auka
2000 metų pradžioje A. Osipiano auka tampa Druskio gatvės gyventojas Valentinas Kindurys. Nusikaltimo scenarijus panašus - nepažįstamas asmuo, apsimetęs buto savininku, 17-ajame notarų biure su A. Osipianu pasirašo sutartį, kuria V. Kindurio butas perleidžiamas A. Osipianui. Vasario 1-ąją pasirašytoje sutartyje yra vienintelė sąlyga - A. Osipianas Valentiną globos iki gyvos galvos. Deja, jau po 16 dienų V. Kindurys, gavęs mirtiną diazepamo dozę, iškeliauja Anapilin, o A. Osipianas kaip tikras šeimininkas pradeda tvarkytis nužudytojo bute. Kovo 3-iąją vyro asmeninius daiktus ir baldus išveža į Kariotiškių sąvartyną (sunaikina svetimą turtą, kurio vertė - 9 186 litai).
Nieko apie V. Kindurio sutartį su armėnu nežinantys pensininko artimieji kreipiasi į policiją. Balandžio 11-ąją A. Osipianas buvo sulaikytas. Per kratą jo automobilyje rastos diazepamo ampulės, kurias vyras sakosi pirkęs Vilniuje, prie Narkologijos dispanserio, iš nepažįstamos moters.
"Globėjas" iš savivaldybės
Dėl pareikštų kaltinimų A. Osipianas esąs kaltas neprisipažino. Anot jo, jam buvo gaila vienišų senukų, todėl juos globojęs, nešęs maistą, dalinęs labdarą. Prisistatęs Savivaldybės socialinės paramos centro darbuotoju (nors toks nebuvo), susipažino ir su V. Rumiancevu, ir su V. Kinduriu. Pastarojo bute, jis teigė, ketinęs įrengti net kažką panašaus į senelių prieglaudą.
Teisiamojo teigimu, V. Rumiancevas ir jo sesuo patys, niekieno neverčiami, sutiko parduoti savo butą ir persikelti gyventi kitur. Nors nužudytojo sesuo aiškino, jog A. Osipianas vertęs ją pasirašyti įgaliojimą, teismas jos parodymus vertino kritiškai. Suprask, patys kalti buvote, patys svetimo žmogaus įtikinėjimams pasidavėte.
Taip pat kritiškai teismas vertino ir liudytojų parodymus dėl abiejų vyrų nužudymo. Kadangi pas juos nužudymo dienomis lankėsi ne tik A. Osipianas, bet ir daugiau asmenų, niekas nematė, kad būtent teisiamasis suleido savo globotiniams mirtinas vaistų injekcijas, teisėjas šiuos kaltinimus pavadino gandais, spėlionėmis ir tiesiog nelemtu sutapimu. Ne įrodymas buvo ir automobilyje rastos ampulės, apie kurių įsigijimą, norėdamas išsisukti, teisiamasis pateikė net keturias skirtingas versijas.
Žodžiu, dėl kaltinimų sunkiais nusikaltimais A. Osipianas buvo išteisintas, todėl daugiausia po pustrečių metų vėl gali atsidurti laisvėje. Jei 2004 metų pavasarį į jūsų duris paskambins Socialinio rūpybos skyriaus darbuotojas, atnešęs labdarą, gerai įsižiūrėkite, ar jis ne armėnas, ar jo pavardė tikrai ne Osipianas - antraip galite prarasti ne tik gimtuosius namučius, bet ir brangiausią turtą - gyvybę. Ir kas gali garantuoti, kad ir kitas teisėjas kelių paslaptingų mirčių nepavadins nelemtu sutapimu.
