Rimantas VENCLOVAS
Panevėžio miesto ugniagesiai sujaudinti ir sužavėti jaunos mamos, Panevėžio raj. Ramygalos seniūnijos, Gudelių kaimo gyventojos Sandros Jaraitės (18 m.) poelgiu.
- Tikrai ją pagerbsime savame rate Ugniagesių dieną, - sakė Panevėžio priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas Andrius Nagelė. - Tikra šaunuolė, taip jai ir pasakiau. Gaisras Jarų name kilo nuo netvarkingos krosnies, oficiali priežastis - dėl Krosnių įrengimo taisyklių pažeidimo. Signalas gautas 16 valandą 38 minutės. Jau po 3 minučių Ramygalos ekipažas buvo gaisro vietoje. Namas degė atvira liepsna. Šeimininkų nebuvo. Lauke stovėjo dukra Sandra su kūdikiu ant rankų. Ji paaiškino, jog džiaustant skalbinius užsiliepsnojo namas, o mažytė dukrelė buvo likusi viduje. Liepsna greitai plito. Išdaužiusi langą, ji puolė vidun ir išsinešė dukrelę. Namas medinis, perdangos, apšiltinimas - spaliai, viskas perdžiūvę, tad liepsna apėmė visą namą. Sudegė stogas, perdangos, sienos, kartu ir visas užgyventas Jarų turtas, dokumentai bei santaupos. Tik belieka stebėtis jaunos mamos drąsa. Tokią akimirką pasimeta vyresni ir daug stipresni vyrai.
Jauna, žavi mama Sandra su dukrele Raminta (metų ir dviejų mėnesių) su tėvais prisiglaudė pas giminaičius Panevėžio raj. Pašilio kaime.
- Tą dieną tėvai vežė iš miško malkas, brolis Ernestas (14 m.) po pamokų užtruko pas draugus Ramygaloje, o aš, palikus miegančią dukrelę kambaryje, prie šulinio skalavau skalbinius ir juos džiausčiau. Atsisukusi pamačiau per langą ir duris besiveržiančius dūmus ir liepsną. Net nepajutau, kaip rankomis iškūliau stiklus, įlindau į vidų, spėjau nutverti miegančią dukrelę Ramintą ir jos kepurę. Per tą patį langą iššokau lauk. Tik vėliau subėgę kaimynai pasakė, kad kruvinos rankos ir giliai perpjauta koja. Buvau basa, kraujavau. Mane išvežė greitoji. Ligoninėje susiuvo stiklu perpjautą koją. Net nejaučiau skausmo, - tvirtai spausdama dukrelę pasakojo Sandra. - Dukrelė miegojo, tad nespėjo išsigąsti.
Kol kalbėjome su Sandra apie įvykusią nelaimę, vos nevirtusia tragedija, laikinoje giminaičių pastogėje po kambarį linksmai krykštavo mažylė Raminta, sava kalba čiauškėdama puldinėjo tai prie mamos, tai prie močiutės, galiausiai įsitvėrė didesnį už save pliušinį meškiną ir meiliai prigludo. Meškinas nuvirto nuo kėdės, lengvai prispausdamas mergytę ir sukeldamas jai daug juoko. O juk tiek nedaug trūko, kad visos šeimos numylėtinės linksmą klegesį būtų pakeitęs artimųjų gedulas.
