Panašūs neramumai, kokie kilo po sovietų kario paminklo demontavimo Estijos sostinėje Taline, vargu ar galėtų pasikartoti Lietuvoje. Tai lemia ne tik sėkminga rusakalbių žmonių integracija mūsų valstybėje, bet ir istorinė tiesa: Lietuva praeityje buvo galinga valstybė, ji pirmoji iš Baltijos šalių principingai pareiškė apie pasitraukimą iš Sovietų sąjungos, ir taip esą užsitarnavo rusų pagarbą. Tokias mintis interviu "Vakarų ekspresui" išdėstė Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis.
"Vilniuje nėra tokio rusakalbių dominavimo, kaip Taline, kurio priemiesčiuose gyvena beveik vien tik rusai, - sakė V.Vareikis. - Įtampą galėtų sukelti nebent dirbtinai eskaluojama problema".
Svarbu prisiminti, kaip Baltijos šalys ėmėsi rusakalbių integracijos įgyvendinimo po 1990 metų. Lietuva suteikė pilietybę visiems rusakalbiams. Šis žingsnis buvo logiškas, nes rusai sudarė mažiau nei 9 procentus gyventojų ir jie nekėlė realaus pavojaus šalies valstybingumui. Estijoje bei Latvijoje to įgyvendinti nepavyko. Minėtose valstybėse ir šiandien yra žmonių, kurie neturi pilietybės. Jiems suteiktas tik nuolatinio gyventojo statusas. Jei suteiksi pilietybę tiems, kurie į valstybę atvyko po Antrojo pasaulinio karo, suteiksi pilietybę kolonistui.
Dirbtinai į Baltijos valstybes permesti žmonės formaliai dalyvavo atstatant ekonomiką, o realiai - buvo rusofikacijos proceso dalyviai. Tokia Ryga iki šiol yra labiau rusiškas nei latviškas miestas. Latviai bei estai labiau laikosi teisinės logikos: valstybių okupacija buvo neteisėta, todėl vėlesni socialiniai procesai, tokie kaip imigracija, taip pat neteisėti. Todėl estai ir sako, kad reikia pašalinti okupacijos padarinius ir simbolius, o tai teisiškai yra teisinga. Tai daroma nuosekliai. Lietuviai elgiasi laisviau - požiūris į rusų kalbą, jų tinklą, mokyklas yra net per liberalus.
Reikėtų pažvelgti, kas vyko ne 1991 metais, o prieš penkiasdešimt ar šimtą metų. Latviai ir estai labiau patyrė žalos dėl sovietinės okupacijos. Todėl ir kario paminklas Taline labiau simbolizuoja ne išvaduotoją, o okupantą.
XIX amžiaus viduryje latviai ir estai gyveno daug sunkiau nei lietuviai, pasitaikydavo net bado protrūkių. Dažnai carinė valdžia mainais už miltų maišą juos priversdavo priimti stačiatikių tikėjimą. Kitas dalykas - Lietuva visuomet turėjo stiprią atramą: valstybingumą, buvome galinga, stipri valstybė viduramžiais. Mūsų šalis su Maskva dėl politinės įtakos regione kovojo kaip lygiaverčiai varžovai. Rusai ir dabar tai suvokia.
Istoriko V.Vareikio taip pat buvo paklausta, kodėl, jo nuomone, lietuviai neskubėjo paremti estų.
"Mūsų Užsienio reikalų ministerija dirba nepakankamai efektyviai, - sakė istorikas. - Dar vienas dalykas - jei iš Lietuvos Kremlių smarkiai pabarsi, ir dujų kaina gali šoktelėti, dar embargą naftos gabenimui jūra į Mažeikius Rusija gali uždėti. Mūsiškiai visada drebina kinkas prieš Kremlių".
