Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Trečiadienį mažajai vilnietei Justinai Verik suėjo treji metukai. Deja, vaikų taip laukiamos gimtadienio šventės nebuvo. Tėvams bei močiutei tądien visiškai nerūpėjo, kaip mažylę papuošti, kokią dovaną jai įteikti - padedami giminių bei artimųjų, jau trečią dieną jie naikino butą nusiaubusio gaisro padarinius: vertė lauk apanglėjusius baldus, valė juodais dūmais aprūkusias lubas bei sienas, keitė visiškai sudegusius langų rėmus, sutrūkinėjusius stiklus, žodžius, gyvenamajam būstui bandė suteikti bent minimalią ankstesnę išvaizdą. Vis dėlto nukentėjėliai pripažino, jog mergaitė be dovanos neliko: ją įteikė pats likimas - išsaugojo gyvybę. Kad Justina ir tame pačiame bute gyvenantis jos bendraamžis pusbrolis Robertas Janžas išliko gyvi, artimieji visą gyvenimą bus dėkingi.
Vilniaus akcinės bendrovės "Vigasta", remontuojančios kelius, darbininkams Janui Sivinskiui (29 m.) ir metais jaunesniam Valerijui Sakovičiui. Tai jie pastebėjo gaisrą ir puolė gelbėti vaikų. Janas su kolega Valerijumi, Šaukdami: "Kvieskit gaisrininkus", puolė prie balkono, tačiau supratę, jog taip greitai vidun nepateks, čiupo laužtuvus ir metėsi į laiptinę. Išlaužus duris išvirto juodų dūmų kamuolys. Tačiau J. Sivinskis ryžtingai žengė vidun. Svetimame bute orientuotis, juolab nuspėti, kur gali tūnoti mažyliai buvo sunku, tačiau tuoj pat pasigirdo vaiko klyksmas ir vyriškos rankos užčiuopė gležną kūnelį. Tačiau Janas neskubėjo bėgti lauk, nes manė, jog bute gali būti ir daugiau vaikų. Netrukus jis sugriebė dar vieną mažylį. Štai tuomet, glėbyje stipriai spausdamas du vaikus, J. Sivinskis puolė į laiptinę. Gerokai nuo dūmų apsvaigę mažieji nukentėjėliai buvo paguldyti ant žolytės... J. Sivinskis paklausė vaikų, ar daugiau bute nieko neliko, tačiau šie tik verkė, šaukė mamą ir drebėjo nuo patirto šoko. Vyrukui juos teko imti į glėbį, raminti... Netrukus kaukdami į kiemą įsuko raudoni gaisrininkų automobiliai... Tik tada J. Sivinskis ir V. Sakovičius, supratę, jog daugiau jų pagalba nereikalinga, ėmėsi savo įprastinio darbo - kelio dangos remonto. Po kiek laiko juos labai nudžiugino iš kaimyninio namo atėjusi moteris - ji atnešė kavos.
Kai ugnis buvo visiškai sutramdyta, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai apžiūrėjo gaisro židinį, tačiau pasakyti, kokia buvo šios nelaimės priežastis, kol kas negalėjo. Vyrai neatmeta versijos, jog ugnį galėjo įžiebti patys vaikai.
Išgelbėtų mažylių močiutė Lilija Verik (42 m.) "Akistatai" pasakojo, jog tuo metu prižiūrėjo dviejų dukrų vaikus, tačiau prireikė trumpam išeiti į parduotuvę. Namuose jos nebuvo apie 15 minučių. Moteris abejojo, ar galėjo mažyliai taip greitai įžiebti stiprią ugnį. Be to, anūkai žaidė viename kambaryje, o gaisro židinys - kitame. L. Verik pastebėjo, jog labiausiai išdegusi ir suniokota ta buto vieta, kurioje stovėjo televizorius, todėl mano, jog šis galėjo sprogti ir sukelti gaisrą. Ilgą laiką "Kuro aparatūroje" išdirbusi L. Verik guodėsi, jog po šios nelaimės patyrė didžiulius nuostolius, daug lėšų kainuos buto remontas. Kuomet moteris nuėjo į buvusią darbovietę ir paprašė išmokėti uždirbtus 4 000 litų, kurių iki šiol negavusi, iš jos buvo paprasčiausiai pasišaipyta. Moteris išgirdo, jog pinigų negauna net mirę darbuotojai, o ji juk liko gyva....
Mažylių gelbėtojai Janas Sivinskis ir Valerijus Sakovičius labai džiaugiasi, kad pavyko išgelbėti mažylius.
Abu vyrukai yra sukūrę šeimas. Janas augina trejų metukų Boženą (jis labai nustebo, kai sužinojo, jog išgelbėtosios Justinos mamos vardas taip pat Božena), o Valerijus - panašaus amžiaus sūnų Nikitą. AB "Vigasta" vyriausiasis specialistas Antanas Lungys patvirtino, jog vyrukai yra labai darbštūs, sąžiningi, gerai vertinami kelio darbininkai.
