Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kaltinamasis bandė nusižudyti
Naktį iš kovo 8-osios į 9-ąją Kauno VPK areštinėje skutimosi peiliuku dilbį persipjovė vienas iš vadinamosios "Diversantų" bylos kaltinamųjų neveroniškis Valentinas Urbonavičius (46 m.). Vyriškis buvo skubiai nuvežtas į Traumatologinį punktą. Susiuvus ir aptvarsčius žaizdą kaltinamasis vėl sugrąžintas į areštinę. Deja, suteikus medicininę pagalbą V. Urbonavičius tikino nebenorįs gyventi ir žadėjo vis tiek nusižudyti. Į Kauną vyriškis buvo atvežtas ne apklausti ar kitiems su minėta byla susijusiems tardymo veiksmams atlikti. Kauno rajono apylinkės teismas buvo gavęs antstolių teikimą pakeisti dar praėjusią vasarą jam paskirtą piniginę baudą į laisvės atėmimo bausmę. Mat pernai birželį V. Urbonavičius buvo apkaltintas paleidęs į apyvartą padirbtą 50 litų banknotą. Už tai teismas jam paskyrė 25 000 litų baudą, nors teisiamasis savo kaltę neigė. Kauno rajono apylinkės teismas vietoj anksčiau paskirtos solidžios piniginės baudos jam paskyrė laisvės atėmimą devyniasdešimčiai dienų. Ši bausmė turėtų būti prijungta prie nuosprendžio, kurį tikimasi priimti išnagrinėjus bylą dėl bėgių išardymo.
Beliko apklausti nukentėjusius užsieniečius
Didžiulės aistros, kilusios po pernykštės liepos 6-osios rytą įvykdytos teroro akcijos tarpstotėje "Palemonas - Pravieniškės", visai netoli Neveronių gyvenvietės, kuomet kažkam išardžius šiek tiek daugiau nei 8 metrų ilgio geležinkelio kelio ruožą nuo bėgių nuslydo ir įsirėžė į gruntą keleivinio traukinio "Ryga - Vilnius" paskutinis, ketvirtasis, vagonas, gerokai aprimo. Nuo šio skandalingo įvykio praėjus maždaug pusantro mėnesio, pareigūnai vieną po kito suėmė šešis neveroniškius. Praėjo jau šiek tiek daugiau nei aštuoni mėnesiai, tačiau nė vienas įtariamasis nebuvo išleistas į laisvę. Praėjusią savaitę Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Kuzminovas patvirtino, jog pagal šį įvykį iškeltos baudžiamosios bylos tyrimas beveik visiškai baigtas. Belieka apklausti tik kelis nukentėjusius užsieniečius - Suomijos bei Latvijos piliečius, kurie tą lemtingąją liepos 6-osios naktį keliavo minėtu traukiniu. Visiems suimtiesiems kaltinimai pareikšti pagal LR BK 85 straipsnio 2 dalį (tyčinis susisiekimo kelių, juose esančių įrengimų išardymas arba sugadinimas, sudaręs grėsmę geležinkelio transporto eismo saugumui, be žmonių aukų). Taigi byla netrukus turėtų atsidurti teisme. Neveronių gyventojai netiki, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti jų kaimynai, ir laukė teismo tikėdamiesi, kad teisybė paaiškės.
Dar viena versija
"Akistatai" pavyko rasti vieną Neveronių gyventoją, kuris papasakojo pėsčiomis keliavęs geležinkelio pakraščiu pro tą vietą, kurioje kitądien įvyko traukinio avarija. Čia jis matė du pietaujančius vyriškius. Netoliese neveroniškis pastebėjo maždaug per tris centimetrus pakilusią nesujungtą bėgio dalį. Į tai jis didelio dėmesio nekreipė, nes suprato, kad tie pietaujantys vyriškiai yra geležinkelio bėgius remontuojantys darbininkai. Lygiai po keturių valandų neveroniškis pro tą pačią vietą iš Palemono kulniavo namo. Dabar visiškai girti vyrai skeryčiodamiesi žingsniavo tolyn. Visai šalia, pievelėje, mėtėsi du tušti degtinės buteliai. Vienas geležinkelio bėgis tebebuvo šiek tiek pakilęs. Neveroniškio manymu, bepietaudami žmonės ištuštino porą butelių degtinės ir pamiršo užbaigti pradėtus remonto darbus...
AB "Lietuvos geležinkeliai" Kauno geležinkelių infrastruktūros filialo vyriausiojo inžinieriaus Olego Slepakovo teigimu, tą dieną vyko tik vadinamasis profilaktinis patikrinimas. Nebuvo užfiksuota jokių geležinkelio pažeidimų. Kas liepos 5-ąją šalia geležinkelio gėrė degtinę, O. Slepakovas nežino. Jo manymu, tai galėjo būti kelininkai, ryšininkai ar dar kas nors...
Sūnus prašo traukti iš liūno
Dėl suimtų įtariamųjų tolesnio likimo skaudžiai išgyvena artimieji. Alfonso Kišono motina negalėjo kalbėti be ašarų. Ji rodė iš sūnaus gautus laiškus, kuriuose Alfonsas teigė "prie to prakeikto geležinkelio" visai nėra buvęs, jį kažkas "pakišęs". "Mama, po fizinio smurto aš patekau į stresą, tai prokurorui prikalbėjau visokių nesąmonių", - tai laiško ištrauka, kurią susijaudinusi perskaitė suimtojo Alfonso motina. Moteris sakė, jog sūnus savo laiškuose prašo jį ištraukti iš to liūno.
- Neturiu pinigų, neturiu už ką pasamdyti advokato, todėl jaučiuosi esanti visiška bejėgė, nė kiek negalinti pagelbėti savo sūnui, - tikino Kišonienė. - Be to, reikia jį aplankyti, nuvažiuoti į Lukiškes, ką nors nuvežti. O juk iš pensijos reikia ir pačiai pragyventi, išlaikyti butą... Alfonsas neseniai porą savaičių pragulėjo ligoninėje, todėl labai baiminuosi dėl jo sveikatos...
Moteris guodėsi, jog nebūtų taip pikta, jei sūnus iš tiesų būtų įvykdęs nusikaltimą - esą sėdėtų ir lauktų bausmės, tačiau, jos teigimu, tą naktį, kuomet įvyko traukinio avarija, Alfonsas tikrai miegojo namuose. Ji visiškai nenorinti slėpti - sūnus iš tiesų mėgdavo išgerti, tačiau dar nebuvo atvejo, kad negrįžtų namo nakvoti.
Tiki, jog teisybė nugalės
Tomo Belekevičiaus motinos Danutės Žalionienės nuotaika taip pat nebuvo gera. Ji su niekuo iš suimtųjų artimųjų nebendrauja, savo skausmu su niekuo nesidalina.
- Pasėdžiu, paverkiu, pasimeldžiu, - prislėgtu balsu tyliai kalbėjo išvargusi moteris. - Dabar viską palikau Dievo valiai. Anksčiau eidavau į bažnyčią tik per didžiąsias šventes, o štai dabar čia apsilankau žymiai dažniau. Ir visai nesvarbu, kad girdžiu pašaipas, jog pasidariau davatka...
Į klausimą, kaip jaučiasi sūnus, moteris atsakė klausimu:
- O kaip gali jaustis žmogus, atsidūręs už grotų?
D. Žalionienė gauna iš sūnaus laiškus, kuriuose daug optimizmo. Tomas šiuo metu kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kur jam suteikta galimybė mokytis, skaityti knygas.
- Kai mano vaikas pateko į nuostabaus advokato Valerijaus Karpovo rankas, jo padėtis visiškai pasikeitė. Iki tol sūnus buvo apklausiamas, tampomas be jokio gynėjo, - guodėsi D. Žalionienė. - Mano kančia - didžiulė. Kai matydavau per televiziją arba perskaitydavau spaudoje apie padarytus nusikaltimus, baisėdavausi, tačiau kai pati susidūriau su teisėtvarka, pamačiau, kiek čia yra purvo ir neteisybės, kaip greitai nekaltą žmogų galima paversti didžiausiu nusikaltėliu... Vis dėlto jau trečias mėnuo bandau save raminti, nes viliuosi, jog teisybė nugalės...
