Į redakciją kreipėsi sutuoktinių pora iš Kelmės rajono. Du jauni žmonės kartu gyvena jau ne vienerius metus, tačiau negali susilaukti palikuonių. Jiedu pradėjo galvoti apie dirbtinį apvaisinimą, todėl norėtų sužinoti, kaip šie klausimai aptariami Civiliniame kodekse.
Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Dirbtinis apvaisinimas nėra įprastas būdas susilaukti palikuonių. Kadangi vaikas tokiais atvejais pradedamas ne tik moters ir vyro, bet ir įsikišant medicinai, šie santykiai Civiliniame kodekse neaptariami. Atskirame įstatyme turi būti reglamentuojamas vaiko kilmės iš tėvų nustatymas, kuris taikomas vaiko ir tėvų tarpusavio teisėms ir pareigoms. Tokiu atveju tėvų teisės ir pareigos nesiskiria nuo natūraliu būdu gimusių vaikų ir tėvų tarpusavio teisių bei pareigų. Kol kas konkretūs įstatymai, reglamentuojantys teisinius dirbtinio apvaisinimo aspektus, nėra priimti. Dabar dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministro 1999 metų gegužės 24 dienos įsakymu Nr. 248 patvirtintą Ištekėjusios moters dirbtinio apvaisinimo tvarką. Pagal ją leidžiamas tik ištekėjusios moters apvaisinimas jos sutuoktinio sperma. Todėl vaiko, pradėto tokiu būdu, kilmė iš tėvo nustatoma pagal Civilinio kodekso 3.137 straipsnyje nurodytas taisykles.
