Ramutė PEČELIŪNIENĖ
- Jeigu Audrius miręs - nenoriu drumsti jo ramybės. Jeigu gyvas ir labai blogai jaučiasi - viešai apie tai prabilusi tikrai netrokštu jo įžeisti, - guodėsi jau daugiau nei penkis mėnesius nieko apie sūnaus likimą nežinanti Kaišiadorių rajono gyventoja Danutė Grigaliūnienė. Sunku surasti paguodos žodžių nežinios skausmo kankinamai motinai, tačiau kol niekas nepatvirtino, jog 37 metų vyriškio nebėra tarp gyvųjų, belieka gyventi viltimi, kad vieną dieną jis atsiras sveikas ir gyvas...
Negrįžo iš darbo
Audrius Grigaliūnas dingo šių metų gegužės 23-ąją. Tą dieną jis išėjo į darbą iš sugyventinės namų ir daugiau namo nebegrįžo. Audrius buvo neseniai įsidarbinęs Kaune esančioje UAB "Nydija" suvirintoju. Kaip įprasta, po kiek laiko, spaudžiamas bendradarbių, jis surengė "prirašymą", po kurio paslaptingai dingo. Pradėjus tirti šio įvykio aplinkybes, paaiškėjo, jog, po darbo pavaišinęs kolegas, Audrius su draugu Virgiu dar užsuko į Aleksote esantį alaus barą. Išgėrę po bokalą alaus, vyrai išsiskyrė - Virgis suskubo į darželį parsivesti sūnaus, o Audrius liko laukti mikroautobuso. Daugiau jo niekas nematė. Buvo keista, jog tą dieną Audrius savo darbo vietoje paliko ir striukę, ir krepšį, kurį nuolat nešiojosi su savimi, - išėjo vienmarškinis. Taip tvirtino bendradarbiai. Be to, jis dingo ne naktį, o dar gana šviesų pavasario vakarą. Nors pradingėlio paiešką pradėjo Kauno VPK Paieškos skyriaus pareigūnai, Audriaus artimieji taip pat nesėdėjo rankas sudėję. Deja, jų pastangos buvo bevaisės.
Akistata su aiškiarege
D. Grigaliūnienė prisipažino, jog niekada netikėjo aiškiaregių galiomis, tačiau, atsidūrus skaudžios nelaimės akivaizdoje, neturėdama jokio kito pasirinkimo, ji (pagal skelbimą laikraštyje), vis dėlto nuvyko pas vieną Biržų rajone gyvenančią moterį. Pastaroji pyktelėjo, kad su ja iš anksto nebuvo tartasi, tačiau Danutę priėmė. Atvykėlė važiavo norėdama ką nors išgirsti apie savo sveikatą (tuo metu jos būsena buvo ypač bloga), tačiau aiškiaregė, vos pažvelgusi į Danutės delną, ištarė tik vieną žodį - "kryžius", o paskui pridūrė, jog apie viešnios sveikatą šiuo metu nieko pasakyti negali - esą, apie tai kalbės tada, kai ši nusiramins. Danutę lyg ugnis nutvilkdė suvokimas, jog jos sūnaus nėra gyvųjų tarpe. Štai tada ji ištraukė Audriaus nuotrauką. Paslaptingoji moteris, vos į ją pažvelgusi, patvirtino ką tik pasakytą mintį bei pridūrė, jog jis per savo gyvenimą "buvo daug muštas"...
Teko daug iškentėti
D. Grigaliūnienė neslėpė, jog tai buvo tiesa. Jos teigimu, sūnus daug kentėjo nuo savo draugų, su kuriais kartu išgerdavo, buvo jų ne kartą sumuštas. Nenusisekė ir šeimyninis sūnaus gyvenimas. Audrius buvo vedęs du kartus, tačiau abu sykius išsiskyrė. Vaikų nė su viena žmona nesusilaukė. Dirbdamas statybose, jis du kartus nukrito nuo stogo, patyrė sunkias traumas, buvo susilaužęs abi kojas. Nors niekad nebijojo aukščio, po paskutinio nelaimingo atsitikimo prisipažino bijąs lipti ant stogo... Motina žinojo, jog sūnus kentėjo nuo depresijos. Jo psichinė būklė ypač pablogėjo atliekant karinę tarnybą Baltarusijoje...
Aiškeriagės versija pasitvirtino
Po dviejų savaičių Danutė vėl paskambino į Biržų rajoną. Atsiliepusi aiškiaregė papasakojo, jog, Danutei išvažiavus, ji savo vizijose matė pastarosios sūnaus kūną duobėje, basomis kojomis, kurių viena - deformuota (iš tiesų po traumos Audriaus vien koja tapo trumpesnė, jis šlubavo)... Be to, toji moteris pasakė, kad sūnaus drabužiai bei krepšys likę darbe... Ilgokai kalbintas Danutės vyras vis dėlto nuvyko į Audriaus darbovietę ir ten iš tiesų rado Audriaus drabužius... Vėliau nežinios kankinama D. Grigaliūnienė kreipėsi ir į kitus pagarsėjusius ekstrasensus. Jie visi patvirtino, jog Audriaus tarp gyvųjų nėra...
Tačiau nežinios iškankinta motina vis dar turi vilties...
Dingusiųjų paieška trunka septynerius metus
Kauno VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyriaus tyrėja Indrė Astrauskaitė puikiai žino visas A. Grigaliūno dingimo aplinkybes, nes vykdo šio asmens paiešką. Deja, nors, išgirdusi naują versiją, skuba ją patikrinti, kol kas Audriaus artimųjų pradžiuginti negali... Kaip ir daugelio kitų žmonių, ieškančių savo artimųjų.
Tyrėjos I. Astrauskaitės teigimu, pernai Kauno VPK Paieškos skyrius ieškojo 47 dingusių 2004 metais ir 33 dar anksčiau dingusių be žinios asmenų. Pradingėlių likutis visuomet išlieka, nes paieška vykdoma net septynerius metus. Šiuo metu ieškomi 43 šiais metais ir dar 67 anksčiau dingę žmonės. Dažniau dingsta vyrai nei moterys. Dingusių nepilnamečių ieško Viešoji policija arba nepilnamečių prevencinė tarnyba pagal dingimo vietą. Tačiau jeigu yra duomenų, jog nepilnametis gali tapti nusikaltimo auka, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje perima VPK Paieškos skyriaus pareigūnai. Vis dėlto dažniausiai tenka ieškoti paauglių, pabėgusių iš globos namų ar iš globėjų. Tie vaikai, kurie pabėga iš namų, beveik visuomet anksčiau ar vėliau į juos sugrįžta... Vidutinis pradingėlių amžius - 30-50 metų. Vyresnių kaip 80 metų beveik nepasitaiko. Paprastai šie žmonės dingsta dėl sutrikusios atminties bei orientacijos. Iš šiemet ieškotų 43 asmenų rasti trys lavonai bei 25 gyvi bei sveiki asmenys. Paprastai sunkiau surandami žmonės, dingę prieš keletą metų... Paieška nutraukiama suėjus senaties terminui, tačiau ją galima nutraukti po trejų metų, kai asmuo kreipiasi į teismą, prašydamas dingusįjį artimąjį pripažinti mirusiu. Po žmogaus dingimo praėjus vieneriems metams, teismas taip pat gali priimti sprendimą pripažindamas jį nežinia kur esančiu, tačiau tokiu atveju policijos pareigūnai paieškos nenutraukia, o ją vykdo toliau. Paieška nutraukiama suradus ieškomą asmenį, nustačiau jo buvimo vietą, o taip pat artimųjų prašymu, kurie nurodo tokio paieškos nutraukimo priežastį.
Pradingėlio paieška rūpinasi jo šeimos nariai
Prapuolus žmogui, dėl jo paieškos paskelbimo reikia kreiptis į policijos komisariatą pagal gyvenamąją vietą arba pagal įvykio vietą. Pareigūnams būtina pateikti dingusiojo fotonuotrauką, savo asmens dokumentus, o svarbiausia - kuo daugiau informacijos apie pradingėlį: smulkiai nurodyti jo išvaizdą, specifinius bruožus, jo santykius su kitais asmenimis, išsakyti savo versijas. Kuo daugiau informacijos gaus pareigūnai, tuo bus lengviau jiems dirbti ir greičiau sulaukti rezultatų. Dėl paieškos turi teisę kreiptis tiktai pradingėlio šeimos nariai, o jeigu tokių nėra - artimas žmogus ar giminaitis, nes jie apie dingusį asmenį gali pateikti daugiau vertingų žinių, žino ne tik jo pomėgius, bet ir interesus, draugų ratą... Jeigu pradingsta našlaitis, į pareigūnus gali kreiptis jo globėjas, taip pat vaiko interesus ginančių įstaigų atstovai.
Tyrėjos teigimu, paieška pradedama nedelsiant, iškart po kreipimosi į policiją. Taigi, niekas nelaukia trijų ar penkių parų, kol žmogus pats parsiras namo arba bus rastas jo lavonas... Iškart paskelbiama respublikinė pradingusio asmens paieška. Jo duomenys patikrinami visose VRM duomenų bazėse, nustatoma, ar jis nėra kirtęs Lietuvos valstybės sienos. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas, pradėjęs ikiteisminį tyrimą, baudžiamojoje byloje per tris dienas surenka daugybę dokumentų, apklausia liudytojus ir visą šią medžiagą perduoda VPK Paieškos skyriui. Visas šis procesas vyksta naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Interpolas vykdo tik pareigūnų prašymus
Ką daryti, jei žmogus dingsta užsienyje? Tenka priminti, jog artimieji neretai daro klaidą, pirmiausia kreipdamiesi į Interpolą ar ambasadų darbuotojus. Deja, šios institucijos pagelbėti negalės (pavyzdžiui, ambasados net neturi duomenų bazės ir t. t.). Interpolas tarptautinę paiešką skelbia tiktai tada, kai iš teritorinių policijos komisariatų gauna surinktą medžiagą bei prašymą paskelbti tarptautinę paiešką. Ji skelbiama nedelsiant, vos paaiškėjus, kad ieškomas žmogus tikrai išvyko iš Lietuvos, kirto jos sieną. Ieškant užsienyje pradingusių asmenų, svarbu žinoti, į kokią valstybę ar miestą jie išvyko, koks buvo tų žmonių kelionės tikslas, gyvenamoji vieta ir t. t.
Dėmesys - visoms versijoms
Nemažą darbo patirtį minėtoje tarnyboje turinti tyrėja I. Astrauskaitė pripažino, jog yra daug atvejų, kai žmonės patys labai aktyviai ieško pradingėlio, siūlo patikrinti įvairias versijas, kreipiasi į aiškiaregius. Pareigūnai dėl to nepyksta, nors neretai kiekvieno tokio ekstrasenso pateiktos versijos būna skirtingos. Nors pareigūnai neprivalo į tai reaguoti, tačiau vis dėlto jie stengiasi įvertinti bei patikrinti visus pateiktus duomenis. Paiešką vykdančius pareigūnus labai piktina tai, jog artimieji vengia pasakyti viską, ką žino apie dingusį asmenį, bando nuslėpti kažkokią jo gyvenimo dalį, nors tas laikotarpis kartais būna labai svarbus, padeda išsiaiškinti, kokioje situacijoje bei kokioje vietoje galėjo atsidurti ieškomas žmogus. Dėl to pareigūnai visada bando surasti bendrą kalbą su artimaisiais.
Pabėga nuo žmonų...
I. Astrauskaitė patikino, jog būna atvejų, kai žmogus atsiranda po trejų ar net po penkerių metų sveikas ir gyvas. Pavyzdžiui, vieną 1999-aisiais metais dingusį vyriškį Kauno VPK Paieškos skyriaus pareigūnai surado 2003 metais, gyvenantį vienkiemyje, pas ūkininką. Jis aiškino norėjęs užsisklęsti nuo pasaulio dėl prarasto viso savo biznio, dėl to, jog buvo susipykęs su motina. Tas vyras žinojo, jog yra ieškomas, tačiau tylėjo. Aišku, jį vienkiemyje laikė ir negrąžintos skolos, apie kurias nekalbėjo artimieji, ir tai apsunkino to žmogaus paiešką.
Būna atvejų, kurie net primena humoristinius siužetus. I. Astrauskaitės teigimu, apie kiekvieną bylą būtų galima parašyti knygą. Tai - ištisos istorijos... Beje, dažniau vyrai ieško moterų. Daugelis jų mėgsta palikti vaikus vyrams ir išvažiuoti į užsienį. Tačiau būna ir kitaip... Vidutinio amžiaus moteris ieškojo savo sutuoktinio. Ji tikino pareigūnus, jog vyras tikrai gali būti nužudytas, nes buvo labai geras, niekad neišeidavo iš namų, neturėjo jokių reikalų su svetimais žmonėmis. Tačiau pradėjus vykdyti paiešką paaiškėjo, jog iš tiesų tas vyriškis mėgo išgerti, dažnokai pykdavosi su žmona, o galiausiai - turėjo kitą moterį, su kuria artimai bendravo ne vienerius metus. Vieną dieną, jis nusprendė palikti žmoną ir išėjo iš namų... Vėliau su juo bendravusiems pareigūnams "pradingėlis" prasitarė pasitraukęs todėl, kad turėjo problemų darbe bei šeimoje, kad šio žingsnio nevaržė jau užauginti vaikai. Beje, patikinęs, jog žmona žinojo, kur jis yra, vyriškis paprašė jo paiešką nutraukti, tačiau nenurodyti jo buvimo vietos... Vėliau tyrėja dėl šios bylos turėjo daug nemalonumų. Daugybę priekaištų jai išsakė "pradingėlio" žmona, išvadinusi pareigūnę bendrininke ar net meiluže...
