Remigijus RAINYS
Prasidėjus niūriausiam metų laikui rudeniui, kai vis trumpėja dienos ir ilgėja naktys, vieniši šalies kaimų ir vienkiemių vyresnio amžiaus gyventojai dažnai gulasi su nerimu ir baime: ar naktį nesulauks nekviestų svečių? Nors atsivėrus Europos Sąjungos sienoms nemaža dalis anksčiau provincijoje siautėjusių pašlemėkų išvyko šiurpinti gerokai turtingesnių užsienio ūkininkų, tačiau žemiausio rango plėšikėlių pakankamai liko ir Lietuvoje. Anot teisėsaugininkų, naktinių plėšimų kaimo vietovėse "sezonas" dar tik prasideda. Prognozuojama, jog jis nebus toks aktyvus, kaip ankstesniais metais. Vis dėlto spalio pradžioje per vieną naktį skirtinguose šalies rajonuose įvykdyti du vienišų senolių apiplėšimai verčia suabejoti šiomis prognozėmis.
Plėšikai buvo... rūpestingi
Lazdijų rajone, Puodžiškės kaime gyvenanti Marijona J. (80 m.) našlauja jau trečius metus. Iki pensijos moteris dirbo laiškaneše, todėl bent jau iš matymo pažinojo kone visus apylinkių gyventojus. Gal todėl apie pirmą valandą nakties į jos namus įsibrovę lietaus permerkti plėšikai galvas buvo apsisukę juodos medžiagos skiautėmis su iškirptomis skylėmis akims. Tos piktos akys netikėtai iš miego pažadintai Marijonai veikiausiai įsiminė labai ilgam, nes pradžioje galvą nuo pagalvės pakėlusi moteris nelabai susigaudė, kas vyksta.
Iki tol moteris nė karto nebuvo užpulta ar apvogta, nors kartais jos laiškanešės krepšyje būdavo ir keli tūkstančiai pensijoms išmokėti skirtų litų. O ir savo namuose ji jautėsi saugi, nes kiekvieną vakarą priemenės duris iš vidaus užsikabindavo šiose vietose "kukeliu" vadinamu kabliu ir užsirakindavo virtuvės duris. Tačiau paaiškėjo, jog tokie "saugumo garantai" plėšikams - menka kliūtis, nes vyrukai, įkišę peilį pro durų plyšį, nesunkiai atkabino kablį ir pateko į priemenę. Tuomet atsargiai išėmė stiklą iš virtuvės durų bei rūpestingai jį padėjo ant kibiro su vandeniu. Pro atsiradusį tarpą atėjūnai įkišo ranką, ir atsirakinę durų užraktą, pateko į virtuvę, kurią apieškojo dar prieš braudamiesi į šeimininkės miegamąjį.
Įsibrovėliai Marijoną pažadino purtydami ir, nukreipę jai į veidą dviejų prožektorių spindulius, pareikalavo pinigų. Moteris bandė aiškinti, kad jokių pinigų neturi, tačiau vienas plėšikas pagrasino duonriekiu peiliu ir liepė nesispyrioti, nes jis neva tikrai žino, kad pinigų pensininkė turi. Persigandusi Marijona prisipažino, kad kitame kambaryje ant sienos kabo jos rankinė, kuroje yra 10 000 litų. (Lyg tyčia išvakarėse apsilankęs anūkas patarė močiutei nelaikyti didelių pinigų sumų namuose, ir Marijona, iš įvairų slaptaviečių surinkusi viso gyvenimo santaupas, ketino kitą dieną nešti jas į banką.). Įbauginta moteris atsikėlė iš lovos ir norėjo pati atnešti rankinę užpuolikams, tačiau arčiau stovėjęs kaukėtasis grubiai ją pastūmė atgal į patalą ir liepė rankinę paimti savo bendrui. Tarpdurį saugojęs vyrukas netrukus sugrįžo ir pareiškė, kad pinigų rankinėje nėra. Marijonai pasirodė, jog įsibrovėliai dėl to nelabai nusivylė, nes persimetę žvilgsniais jie močiutei pasakė, kad pinigus galbūt kas nors pavogė dar pavakare, kai ji šėrė kiaules. Tačiau Marijona įsitikinusi, kad santaupas iš rankinės išsiėmė jos atnešti nuskubėjęs plėšikas. Prieš pradingdami nakties tamsoje, kaukietėji... pasiūlė senolei užsikabinti duris, kad dar kas nors nesumanytų jos nuskriausti.
Lazdijų policijos pareigūnai plėšikų kol kas nesulaikė, nors įtariamųjų ratas jau nustatytas. Nusikaltimo tyrimui gerokai trukdo tai, jog laukdama atvykstančios operatyvinės grupės, Marijona gražiai paklojo užpuolikų sujauktas lovas ir aptvarkė suverstus kambarius, tuo sunaikindama dalį galimų užfiksuoti plėšikų pėdsakų bei įkalčių.
Zakristijoną apiplšė buvęs nuomininkas
Tą pačią naktį nelaukto svečio sulaukė ir Prienų rajono Šilavoto miestelyje gyvenantis Juozas G. (87 m.). Anksčiau siuvėju dirbęs vyriškis vėliau tapo zakristijonu ir šias pareigas eina iki šiol. Ilgainiui Juozas palaidojo žmoną ir net pergyveno kelis savo vaikus. Vienintelė išlikusi senolio atžala įsikūrė Vilniuje, tad kone pačiame Šilavoto centre iš raudonų plytų pastatytame mūrinuke pastaruoju metu vyriškis gyveno vienas. Sodybos šeimininkas rūpinosi savo auginamais dviem ožiais ir ožka, o ūkio darbuose jam padėjo kone kasdien Juozą lankęs Algis Lažanauskas (52 m.). Gerokai už zakristijoną jaunesnis bičiulis drauge su savo motina gyvena toje pačioje gatvėje, tačiau dėl viso pikto buvo nupirkęs Juozui mobilųjį telefoną, kad šis galėtų su juo susisiekti bet kuriuo momentu. Prieš kurį laiką Juozas buvo įsileidęs gyventi iš kažkur atsibasčiusį nuomininką Vytą, tačiau anksčiau ne kartą teistas įnamis šeimininko gerumo neįvertino - jį nuolat apvaginėjo, terorizavo, reikalaudamas pinigų, o galiausiai nušvilpė ir dovanų gautąjį mobilųjį telefoną. Maždaug prieš 3 mėnesius zakristijonas savo įnamį išvijo. Šis, pažadėjęs atkeršyti, kažkur prašapo iš Šilavoto.
Nemalonūs prisiminimai apie buvusį nuomininką pamažu jau blėso, ir kai tuokart į namus sugrįžęs Juozas rado išluptą aukšto langą, su Vyto kerštu to nesusiejo. Langą į rėmą įstatė ir užlenktomis vinimis pritvirtino tas pats bičiulis Algis. Jau kitą naktį miegantį Juozą pažadino kažkoks įsibrovėlis, kuris, kaip manoma, į namus pateko, kol senolis tvarte melžė ožką. Nedegdamas šviesos užpuolikas smaugė namo šeimininką ir reikalavo pinigų. Plėšikas auką kankino sadistiškai - sulaužė nosį, nuo plaštakų viršaus ir riešų nuplėšė odą. Neišlaikęs Juozas pasakė, kad pinigai guli kitame kambaryje, indaujoje, tada plėšikas pats susirado ir pasisavino ten buvusius 270 litų.
Zakristijonas tamsoje užpuoliko veido nematė, tačiau iš balso atpažino, kad tai - buvęs jo nuomininkas. Kai pastarasis pagaliau pasišalino, rimtus sužalojimus patyręs Juozas sugebėjo nusvirduliuoti iki Algio namų ir, pabeldęs į duris, susmuko kieme. Algis įnešė nelaimėlį į vidų ir iškvietė greitają pagalbą bei policiją. Kaune gydomo zakristijono gyvybei, medikų nuomone, pavojus negresia. Įtariamas jo užpuolikas ieškomas.
Kad būtų saugiau
Prienų kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Egidijus Alšauskas sako, kad vienišų senyvo amžiaus žmonių sodybos dabar plėšiamos retai ir galbūt todėl jų šeimininkai nesiima net elementariausių apsisaugojimo priemonių. Gyventi vienkiemyje būtų gerokai saugiau, jeigu kiemas visą naktį būtų apšviestas bent 60 vatų galingumo lempute. Net trumpam išeidami į tvartą pašerti gyvulių, šeimininkai būtinai turi užrakinti namų duris. Daugelyje sodybų neprošal sutvirtinti lauko durų spynas, jau pats laikas įsistatyti ir dvigubus langus, kurie pravers ne tik užėjus žiemos šalčiams, bet ir kiek ilgiau sulaikys vidun besiveržiančius užpuolikus. O tuo metu galima suspėti mobiliuoju telefonu pasikviesti pagalbą.
