Sigitas STASAITIS
Surengę originalias lenktynes Šiaulių valdininkai nutarė įrodyti, jog Lietuvoje mieste važinėti dviračiu sveika bei patogu. Deja, tepavyko įrodyti, jog verta savo dviratį išmesti ir teršti orą automobiliais.
Vakarų miestuose tiek priviso nuosavų automobilių, jog abipus gatvių nebėra vietos jiems stovėti, nekalbant apie erdvę važiuoti. Kai kuriuose didmiesčių centruose, pavyzdžiui, Atėnų, lyginėmis mėnesio dienomis galima važiuoti tik tiems nuosaviems automobiliams, kurių valstybiniai numeriai baigiasi lyginiu skaičiumi, ir atvirkščiai. Suvaržymai nepadeda - turintysis automobilį su lyginiu numeriu perka antrąjį, kurį registruoja taip, kad numeris baigtųsi nelyginiu numeriu, ir važinėja atsipūtęs kiekvieną dieną vis kita mašina. Kai kur Vakarų miestuose apmokestinami automobilistai, važiuojantys be keleivių, o Londone mokama du kartus - ir įvažiuojant į centrą, ir bet kur centre sustojus. Deja, jokios priemonės nepadeda, Vakarai dūsta nuo mašinų, tad kartą metuose skelbia akciją - dieną be automobilio. Nors, pasak Vakarų spaudos, akcija - nevilties šauksmas tyruose, mašinų kamščiai net tą dieną nė trupučio ne mažesni, mūsų valdininkai idėja susižavėjo. Pirma, rengdami tokią akciją Lietuvoje jie primintų apie save, antra - automobilių kamščių jau būna ir pas mus, trečia - mes juk jau viena koja Europos Sąjungoje, reikia gi pratintis prie jų įpročių bei akcijų.
Šįkart išradingiausią akciją "Diena be automobilio" sugalvojo Šiaulių valdžios galvos. Nors Šiauliuose dviračiais niekas nevažinėja, šis miestas kažkodėl melagingai pravardžiuojamas dviračių miestu. Šiaulių valdininkai nutarė pareklamuoti dviratį - surengti simbolines lenktynes tarp pėsčiojo, dviratininko bei važiuotojo standartiniu miesto maršrutiniu autobusu - kas greičiau kirs pusę miesto.
Šiltą popietę Šiaulių pakraštyje, Gegužių gatvės žiede, į starto liniją stojo būrelis dviratininkų, tarp kurių - pasaulyje buvusi garsi sportininkė ir čempionė Rita Razmaitė. Šalia išsirikiavo keli bėgikai, priekyje jų įsitempė 42 metų Česlovas Kundrotas, 1996 metais Olimpinėse žaidynėse bėgęs maratono distanciją. Na, o dar keli varžytuvių dalyviai sulipo į paprastą miesto 7-ojo maršruto autobusą. Atskubėjusiems žurnalistams buvo paaiškinta, jog finišas - už pusšešto kilometro Šiaulių centre, Prisikėlimo aikštėje. Teisėjui davus startą, visi neįprastų varžybų dalyviai nuskubėjo miesto link. Buvo sutarta, jog autobusas važiuos kaip įprasta, stabtelėdamas kiekvienoje stotelėje, o dviratininkai bei bėgikai taip pat judės laikydamiesi visų eismo taisyklių, paisydami šviesoforų.
Niekam nepranešęs paslapčiomis į varžybas stojo ir šio reportažo autorius. Anksčiau jis aktyviai važinėjo dviračiu, kol kartą Šiauliuose įlėkė į neuždengtą kanalizacijos duobę gatvės viduryje ir nusileido ant... dantų. Kai medikai susiuvo smakrą, žurnalistas išmetė dviratį (vis vien nuo smūgio jo rėmas nepataisomai sulinko) ir persėdo į nuosavą automobilį.
Netrukus finišą aikštėje pasiekia suplukę dviratininkai. Po kelių minučių stotelėje sustoja autobusas, iš kurio išlipa besišypsantys keliautojai visuomeniniu transportu. Dar po kelių minučių į aikštę įtursenusius prakaitu apsipylusius bėgikus katutėmis pasveikina negausus būrelis atvarytų mokinių bei valdininkų. Pastarieji ima girti save bei drožti nuobodžias kalbas apie sveiką gyvenseną. Tuo metu dviratininkai šluostosi prakaitą, o nuo bėgikų jis tiesiog žliaugia upeliais. Vyrai stiklinė po stiklinės geria vandenį, nuo kurio tik dar labiau prakaituoja. Išgirdusi, jog Šiauliuose yra 70 kilometrų dviračių takų, Pasaulio dviratininkių čempionato 3-iosios vietos laimėtoja, pasaulio taurės varžybų daugkartinė prizininkė R. Razmaitė liūdnai šypsosi. Čempionė "Krankliui" paaiškino, kad iš tikro minėti kilometrai dviračių takų - gryna apgaulė, fikcija. Tai tik kai kur ant šaligatvių ar gatvių pakraščiuose "valdiškai" nubrėžtos juostos. Pasak Ritos, šaligatvių bordiūrai niekur nepanaikinti, tad dviratininkai tais takais gali važiuoti vėžlio greičiu, prieš kiekvieną bordiūrą sustodami, todėl dauguma spjauna į tokius takus ir pasuka į gatvę, laviruodami tarp mašinų ir rizikuodami gyvybėmis.
Dabar apibendrinkime akcijos "Diena be automobilio" rezultatus. Dviratininkai distanciją nuvažiavo per 13 minučių tik policijos padedami. Matydami lydintį policijos automobilį, vairuotojai dviratininkams pagarbiai traukėsi iš kelio. Jei ne policija, kažin, kiek laiko sveikuoliai būtų mynę pedalus ir ar visi sveiki gyvi būtų pasiekę finišą. Finišavę jie keiksnojo ištrupėjusius šaligatvius, duobes, bordiūrus. Keliautojai miesto autobusu važiavo 17 minučių. Jie išlipo nesuprakaitavę, tačiau numindytomis kojomis. Bėgikai kelyje užtruko apie 20 minučių. Tačiau šiandien tikrai ne visi yra sveiki ir gali bėgioti, o žingsniuodami pėsčiomis - patys pripažino - būtų užgaišę visą valandą. Tuo tarpu žurnalistas nuosavu automobiliu aikštę pasiekė per 7 minutes, kelyje sudeginęs kuro maždaug už 50 centų. Jam nereikėjo važiuoti grūstyje stačiomis, niekas nenumindė kojų, jis vairavo klausydamas smagios muzikėlės, išsidrėbęs ant patogios sėdynės. Tiesa, jam kuras kainavo apie 50 centų, nors dvigubai lėčiau ir nepatogiau riedėję autobuso keleiviai turėjo pirkti bilietėlį, kuris Šiauliuose šiandien kainuoja dar daugiau - 70 centų. Dviratininkai ir bėgikai kelyje išlaidų neturėjo, tačiau atbėgę kiekvienas išgėrė mineralinio vandens už 1 litą! Sveikuoliai dviratininkai skundžiasi nuolat jaučią pavojų iš jų lygiateisiais eismo dalyviais nelaikančių akiplėšų vairuotojų pusės. Patikėkite, nedaug džiaugsmo ir duobėtoje gatvėje nusileidus ant dantų... Kita bėda - prie retos parduotuvės ar įstaigos rasi kur saugiai palikti dviratį. Bėgikams eiti pirkinių ar tvarkyti reikalų vilkint sportinę aprangą, suprakaitavusiam lyg šeškui - irgi nei šis, nei tas. O kur dar sveikuoliams nepatogumai dėl lietaus, vėjo, rudens, pavasario žvarbos...
Išvada peršasi pati - akcija "Diena be automobilio" parodė, jog kol kas Lietuvoje normalus miestietis važiuos savo automobiliu, autobusu arba taksi. Taip, mašinos teršia orą, tačiau atsakykite sąžiningai, kas tamstai svarbiau - Žemės atmosfera, ar bėdos dėl pavogto dviračio, išpurvintų, prakaitu suteptų, sulijusių drabužių, kojų skausmai? O kur dar lietuviškasis mentalitetas - pas mus daug kam gėda važiuoti dviračiu, nes yra manoma, jog pamatę kaimynai džiugiai nutars, jog tamstai, matyt, stojo juodos dienos, matyt, nebeįperki net autobuso bilietėlio...
Autoriaus nuotr.
Į startą stojo bėgikai, dviratininkai bei važiuotojai maršrutiniu autobusu.
(be-am-1 .jpg);
Jei ne policijos automobilis (įsuka į sankryžą), dviratininkai vargu ar būtų aplenkę autobusą.
(be-am-2 .jpg);
Lenktynių dalyvius pasveikinęs aplinkos ministras A. Kundrotas į akciją "Diena be automobilio" atvyko ir išvyko automobiliu...
(be-am-3 .jpg);
Sutaupę 50-70 centų už benziną ar bilietėlį apsipylę prakaitu bėgikai kiekvienas išmaukė mineralinio vandens už 1 litą!
(be-am-4 .jpg);
Sveikuolis olimpiados dalyvis Č. Kundrotas atrodė "nusitašęs". Užjaučiančiais žvilgsniais jį lydėjo valdininkai.
(be-am-5 .jpg);
Daugkartinė čempionė R. Razmaitė "Krankliui" pripažino, jog kol kas dviratis Lietuvoje tinka nebent drąsuoliams entuziastams.
(be-am-6 .jpg);
