Sigitas STASAITIS
Prieš kelias dienas specialioji gydytojų komisija Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui atsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog nuteistas kalėti 16 metų Artūras Kibildis sunkiai serga paskutinės stadijos kraujo vėžiu ir guli paralyžiuotas. Tokius kalinius teismas paprastai nuo likusios bausmės atleidžia, išleisdamas namo ramiai numirti. Toks posėdis turėjo įvykti kovo 30-ąją, tačiau neįvyko - išvakarėse A. Kibildis kalėjimo ligoninėje mirė.
A. Kibildį galime nedvejodami laikyti didžiausiu nepriklausomybę atgavusios Lietuvos teroristu. 20 metų praleidęs už grotų tris kartus teistas 42 metų A. Kibildis išgarsėjo 1998-ųjų balandžio 15-ąją, organizavęs didžiulį rezonansą šalyje sukėlusį nusikaltimą - jo užsakymu Šiaulių mokesčių inspekcijoje sprogo galinga bomba, nusinešusi moters gyvybę. Manoma, kad Artūras padėjo suorganizuoti ir garsaus Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo G. Dzenio susprogdinimą Maskvoje.
Neklaužada nuo mažens
A. Kibildžio motina buvo kurčnebylė, o tėvas sūnaus praktiškai neauklėjo, tad Artūras nuo mažumės augo didžiulis neklaužada. Kaune jis trumpai mokėsi medžio drožėjo amato, tačiau buvo pašalintas iš technikumo. Pasak Artūro, taip jis buvo nubaustas už tai, kad įkliuvęs besimylintis su mergina, iššoko per langą. Būdamas 17 metų A. Kibildis įsidarbino Šiauliuose, liaudies meistrų draugijoje "Minija", drožėju, tačiau jau po metų, 1981-aisiais, įsivėlė į kriminalinę istoriją - su draugais išžagino merginą. Už šį nusikaltimą tada vos 18 metų Artūras buvo nuteistas ir kalėjo 8 metus.
Kolonijoje A. Kibildis nerodė jokio noro pasitaisyti - jis "Akistatai" pasakojo 40 kartų buvęs karceryje, kartą net 45 paras iš eilės. Du kartus nuteistajam buvo griežtinamas režimas.
Kai 1990-aisiais, būdamas 27-erių, Artūras grįžo į laisvę, iš karto buvo pastebėtas aktyviai veikiantis ginkluotoje ir pavojingoje Šiaulių nusikalstamoje grupėje, vogusioje automobilius bei prievartavusioje turtą. A. Kibildį, Renatą Stanevičių, pravarde Maiklas, ir jų draugus ilgokai sekė specialiai suburta policijos grupė, kuri 1992 metų gegužę įtariamuosius suėmė. A. Kibildis ir R. Stanevičius buvo apkaltinti neteisėtai įsigiję pistoletą "Makarov", Telšiuose nuvairavę automobilį su prekėmis, ten pat įvykdę dar porą vagysčių. Taip pat bičiuliai buvo kaltinami Šiauliuose pavogę priekabą su vario laužu.
Kalėjo sportuodamas ir žiūrėdamas filmus
A. Kibildžio ir R. Stanevičiaus bylos tyrimas užtruko iki 1995-ųjų rudens. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Artūras turėjo autoritetą ne tik tarp kalinių. Jam iš laisvės į izoliatorių buvo atsiųsti svarsčiai, tačiau jų laikyti kameroje neleidžia taisyklės. Artūras išsikovojo izoliatoriaus administracijos leidimą, kad lauke svarsčiams būtų sukalta speciali dėžė. Kartą A. Kibildis pateko į karcerį už tai, kad jo kameroje buvo rastas kažkokiu būdu įneštas vaizdo magnetofonas.
1995 metų rugsėjo 1-ąją Šiaulių miesto apylinkės teismas A. Kibildžiui ir R. Stanevičiui įrodė tik vieną plėšimo stambiu mastu epizodą, taip pat nuteisė už pistoletą. R. Stanevičius buvo nuteistas kalėti 5, A. Kibildis - 4 metus.
1996 metais į laisvę grįžęs A. Kibildis su R. Stanevičium nutarė drastiškais metodais įsiterpti tarp didmiesčio nusikalstamo pasaulio autoritetų. 1996 metų birželio 28-ąją Šiauliuose prie kavinės "Vakaras", kurią buvo pamėgę Šiaulių "princai", atsitiktinai buvo aptikta galinga bomba, nesprogusi dėl gedimo detonatoriaus mechanizme. Nusikaltėliai patys greitai išsiaiškino, kas norėjo susprogdinti "princus". Netrukus, liepos 18-ąją, R. Stanevičius automobiliu išvažiavo iš namų ir dingo be žinios. Jo mašina rasta tuščia Šiauliuose su įjungtais stiklo valytuvais. Po to, kai artimiausias bendražygis paslaptingai išnyko, A. Kibildis kurį laiką ėmė vengti vaikščioti Šiauliuose, jis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, nusikalstamo pasaulio S. Gaidjurgio draugijoje, taip pat Telšiuose artimai bendraujantis su šio miesto siaubu Vincu Šiliu bei jo gaujos nariais.
Rusai užsakė žmogžudystę
V. Šilys turtėti ėmė M. Gorbačiovo kooperatyvų eros laikais. Vinco kooperatyve iš mikroschemų ir tranzistorių buvo išgryninamas auksas bei kiti brangieji metalai. Nusistovėjus rinkos ekonomikos santykiams, baigėsi greitų ir didelių uždarbių laikai. V. Šilio nesudomino sąžiningas verslas, jis Telšiuose subūrė gaują, ėmusią prievartauti turtą, spausdinti netikrus JAV dolerius bei alkoholinių gėrimų banderoles. Didelę dalį šių falsifikatų V. Šilys realizavo Rusijoje, kur užmezgė ryšius su vietiniais nusikaltėliais.
1996-ųjų rudenį V. Šilys iš rusų banditų išgirdo pasiūlymą už 50 000 JAV dolerių nužudyti įtakingos Rusijos liberaldemokratų partijos lyderio, skandalingai pagarsėjusio Vladimiro Žirinovskio patarėją bei finansuotoją Genadijų Dzenį. Manoma, kad žmogžudystė užsakyta ne dėl politinių, o turtinių nesutarimų. Įvykdyti užsakymą V. Šilys pasiūlė šiauliečiui A. Kibildžiui. "Akistatos" žiniomis, šykštumu garsėjęs V. Šilys už tai Artūrui pasiūlė tik 30 000 JAV dolerių. Dalis pinigų buvo duota avansu Maskvoje išsinuomoti butui, apsirūpinti automobiliu, telefonais bei sprogmenimis.
Pats vyko į Maskvą
A. Kibildis į žvalgybą Maskvoje pasiuntė du savo gaujos narius, tačiau šie grįžo nukabinę nosis - G. Dzenį nuolat lydi keli asmens sargybiniai, į jį šauti gali nebent savižudis. A. Kibildis pats nukako į Maskvą ir padėjo paruošti planą susprogdinti G. Dzenį.
1997-ųjų sausio 17-ąją Maskvoje prie bendrovės "Roskontrakpostavka" nugriaudėjo sprogimas kaip tik tuo metu, kai pro šalį ėjo šios bendrovės savininkas G. Dzenis su dviem asmens sargybiniais. G. Dzenis ir vienas apsaugininkas žuvo vietoje, kitas, sunkiai sužeistas, ligoninėje išsikapstė. Nusikaltimas Rusijoje sukėlė didžiulį rezonansą. Rusijos pareigūnams tada tepavyko nustatyti, jog bomba buvo paslėpta pastato lietvamzdyje ir susprogdinta nuotolinio valdymo pulteliu.
Susprogdinus G. Dzenį, A. Kibildis įsisiautėjo. Aiškiai pervertinęs savo bei savo gaujos narių jėgas, jis nutarė Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetu tapti įdomiu būdu. Matydamas, jog po sprogimų Šiauliuose policija tampo Šiaulių "Princų" gaujos lyderius, A. Kibildis patenkintas kikendavo į saują ir savo pavaldiniams užsakė visą seriją teroro aktų.
Surengė sprogimų seriją
Tai, kas Šiauliuose dėjosi 1996 - 1997 metais, tiktų vadinti košmaru: 4 kartus padeginėta ir kartą sprogdinta didžiulė buitinės elektronikos prekių parduotuvė "Technocentras", miesto Vyriausiasis policijos komisariatas sprogdintas iš visų keturių pusių, o penktoji bomba nesuveikė, nes sustojo laikrodis. 1998-aisiais prasidėjo dar šiurpesni dalykai, nes teroristinių sprogdinimų metu mieste ėmė nukentėti žmonės. Į orą išlėkė restoranas "Gausos ragas", sužeisti penki žmonės. Tik per stebuklą aukų nebuvo sprogus didžiausiai miesto baldų parduotuvei.
Galop 1998 metų balandžio 15-osios vakare galingas sprogimas vos visai nesugriovė Šiaulių mokesčių inspekcijos. Nuo nudegimų ligoninėje mirė du našlaičius palikusi inspekcijos sekretorė J. Radavičienė (37 m.), sužeista per 10 inspekcijoje buvusių žmonių, lengviau nukentėjo keliasdešimt praeivių.
Reikia pripažinti, jog Šiauliuose po diversijų prieš parduotuvę "Technocentras" kriminalistai iš karto įtarė A. Kibildį, tačiau trūko įrodymų. Todėl pareigūnai Artūrui pritaikė Prevencinio sulaikymo įstatymą. Teismo sprendimu A. Kibildis buvo pusei metų įpareigotas nuo 23 iki 7 valandos būti namuose, jam įsakyta nebendrauti kai kuriais nusikaltėliais, nesilankyti restoranuose bei kitose masinėse žmonių susibūrimo vietose, be policijos žinios nesudaryti didesnių nei 2 000 litų sandėrių. A. Kibildis spjovė į visus apribojimus ir iš Šiaulių dingo.
Valdžios vyrai bei policijos komisarai ilgokai blaškėsi neviltyje. Už informaciją apie sprogdintojus pažadėta 100 000 litų premija, konsultuotasi su FTB, Prancūzijos antiteroristinių organizacijų specialistais, buvo net mąstoma įvesti komendanto valandą. Painaus sprogimų kamuolio siūlo galą užčiuopė Šiaulių rajono kriminalistai, tyrę... pjūklų vagystes.
Trys išdavė sėbrus
1998-ųjų balandį Šiaulių rajone buvo apiplėštos kelios lentpjūvės, iš kurių pavogti benzininiai pjūklai "Husqvarna". Šiaulių rajono kriminalistai sulaikė jau teistą jaunuolį, anksčiau dirbusį vienoje iš apvogtųjų lentpjūvių. Pas jį bei tris abejotinos reputacijos jo draugelius, Šiaulių miesto ir rajono gyventojus, kratų metu rasta ne tik dalis pagrobtųjų pjūklų, kitų vogtų daiktų, bet ir sprogmenų. Tardydami įkliuvėlius bei suiminėdami naujus įtariamuosius, kurių galop susidarė apie 30, policininkai skirtingose slaptavietėse iš viso surado apie 30 kilogramų trotilo bei heksogeno, kelis šaunamuosius ginklus, penkis granatsvaidžius, per pusę tūkstančio šovinių, daug granatų ir nemažai detonatorių.
Prispausti įrodymų, "pjūklų" grupuotės nariai prisipažino vertęsi plėšimais ir vagystėmis. Negana to, vienas iš tardomųjų leptelėjo, kad naktį į 1998 metų lapkričio 7-ąją Kužių miestelyje (Šiaulių r.), dviaukščio namo laiptinėje, susprogdino 200 gramų trotilo bombą. Sprogimas buvo skirtas įbauginti skolininką. Sprogdintojas išdavė ir kas šį sprogimą užsakė, kiek už tai sumokėjo.
Tuomet kaip tik buvo priimtas naujas įstatymas, leidžiantis nuo atsakomybės atleisti įkliuvusius ir prabilusius gaujų narius. Trys iš suimtųjų - Mantas Stanelis (22 m.), Mantas Šereiva (22 m.) bei Džiuderas Ruslys (24 m.) - mainais už laisvę ir apsaugą sutiko bendradarbiuoti su teisėsauga.
Išgirdo rūsčius nuosprendžius
2000-aisiais A. Kibildis su gaujos nariais stojo prieš teismą. Jame įrodyta, kad už kelių šimtų dolerių atlygį M. Stanelis su Nerijum Preibiu (21 m.) padeginėjo, galop A. Kibildžio duota granata susprogdino parduotuvę "Technocentras". Po to M. Stanelis su M. Šereiva pirotechnikos specialistui Vladui Bernotui (37 m.) iš slaptaviečių miškuose atveždavo trotilo, iš kurio V. Bernotas gamino laikrodines bombas. D. Ruslys su M. Šereiva tvirtino, jog A. Kibildžio užsakymu 1998-ųjų kovą už 600 dolerių atlygį jie parduotuvėje "Šiaulių baldai" padėjo V. Bernoto pagamintą bombą. Nors tada niekas nežuvo, sprogimas padarė 37 774 litų žalą. Įrodyta,. kad A. Kibildžio nurodymu V. Bernoto pagaminta bomba sprogo ir Mokesčių inspekcijoje. Atvežtas D. Ruslio bei M. Šereivos, sprogmenį į inspekciją maišelyje įnešė ir po kriaukle paslėpė šiaulietis Helmutas Poškus (22 m.).
Nuosprendžiai buvo rūstūs. A. Kibildis už sprogimų organizavimą, netiesioginę žmogžudystę bei kitus nusikaltimus nuteistas kalėti kalėjime 19 metų, tačiau įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, 2003-iųjų rugsėjį, bausmė sumažinta iki 16 metų. Iš pradžių prisipažinęs, tačiau vėliau kaltės išsigynęs sprogdintojas H. Poškus nuteistas kalėti 16 metų, "auksarankis" V. Bernotas į koloniją išsiųstas kalėti metais trumpiau. Kiti nusikaltėliai nuteisti trumpesnėmis bausmėmis. Sprogdintojai įpareigoti sumokėti ieškinius už padarytą žalą - per milijoną litų.
Netikėtai sunkiai susirgo
Suėmus A. Kibildį, Telšiuose nebeilgai karaliavo ir V. Šilys - jis suimtas 2000-ųjų vasarą, o pernai sausį išgirdo nuosprendį. Manoma, kad V. Šilys Telšiuose yra užsakęs apie 10 žmogžudysčių. Deja, apie jas niekas neprabilo, tad Telšių mafijos lyderis nuteistas kalėti tik 14 metų. Kartu nuteisti 13 jo parankinių sėdės dar trumpiau.
Bausmės laikas A. Kibildžiui turėjo baigtis 2014-ųjų gegužę. Pernai liepą A. Kibildis kalėjime pasijuto blogai, jam darėsi silpna, ėmė skaudėti kaulus. Nustatę kraujo vėžį, kalėjimo medikai A. Kibildį du kartus guldė į Įkalinimo vietų ligoninę, kur taikė 8 chemoterapijos kursus. Tačiau liga sparčiai progresavo, pastaruoju metu A. Kibildį buvo susukęs paralyžius.
Manoma, kad V. Šiliui dar bus pateikti kaltinimai ir dėl V. Dzenio susprogdinimo organizavimo. A. Kibildis už tai atsakys nebent pragare.
Autoriaus nuotr.
A. Kibildis garsėjo įžūliu nenuspėjamu būdu.
(Kibild-1.jpg);
Teisme A. Kibildis (pirmas iš kairės) kaltę neigė, išdidžiai laikėsi ir jo padėjėjai.
(Kibild-2.jpg);
A. Kibildžio užsakytas sprogimas Šiaulių mokesčių inspekcijoje sudrebino visą Lietuvą.
(Kibild-3, Kibild-4, Kibild-5, Kibild-6.jpg).
