Nigerijos profsąjungos žada antradienį tęsti visuotinį streiką, paralyžiavusį šią Vakarų Afrikos valstybę ir privertusį sunerimti dėl naftos eksporto.
Nigerijoje, kuri kasdien eksportuoja per 2 mln. barelių naftos ir pagal naftos eksportą užima aštuntą vietą pasaulyje, pirmadienį nedirbo uostai, bankai, parduotuvės ir degalinės. Profsąjungų aktyvistai daug kur padeginėjo barikadas, o kovoti su riaušininkais apmokyti policininkai, siekdami numalšinti neramumus, šaudė į orą bei leido ašarines dujas.
Streikas prasidėjo, prezidentui Olusegunui Obasandžui (Olusegun Obasanjo) nusprendus nuo birželio 20 dienos padidinti degalų kainas daugiau kaip 50 proc. Dėl kainų padidinimo, kuris, balandį antrai kadencijai perrinkto prezidento teigimu, yra gyvybiškai svarbus Nigerijos ekonomikai, taip pat kilo karšti politiniai debatai.
Nors vadovaujantys naftos pramonės darbuotojai, atsakingi už naftos eksportą, kiek sušvelnino savo grasinimus prisijungti prie streiko, vis dėlto streikas jau neigiamai atsiliepė didelių naftos kompanijų administracijų darbui. "Kol situacija normalizuosis, atliekame tik pačias pagrindines operacijas", - Nigerijos pietuose esančiame Vario mieste sakė "Shell Nigeria" atstovas.
Pasak Profesinių sąjungų kongreso (TUC), vienijančio įvairias tarnautojų profsąjungas, streikas veikiausiai neapims naftos telkinių ir eksporto terminalų.
Nigerijos naftos eksporto apimtis pirmadienį dėl streiko nepakito, tačiau dėl streiko ir tropinės audros, Meksikos įlankos regione užklupusios naftos perdirbimo įmones, naftos kaina pasaulinėje rinkoje padidėjo daugiau kaip 1 JAV doleriu iki 28,33 dolerio už barelį.
Pirmadienį įvykusiose streikuojančiųjų ir vyriausybės derybose persilaužimo nepasiekta.
Daugelis nigeriečių būgštauja, kad streikas dar labiau padidins įtampą daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje. Opozicinės partijos iki šiol protestuoja prieš balandį įvykusius prezidento rinkimus, kuriuos O. Obasandžas (Olusegun Obasanjo), jų teigimu, laimėjo tik naudodamas nešvarius triukus.
Pasak prezidento, Nigerija negali sau leisti prekiauti pigiu benzinu, nes subsidijoms importuojamiems perdirbtiems naftos produktams kasmet išleidžia apie 2 mlrd. JAV dolerių, užuot skyrusi juos sveikatos apsaugai, švietimui ar kitiems svarbiems ūkio sektoriams.
Reuters-ELTA
