Sigitas STASAITIS
Radviliškio rajono gyventojas V. Gulbinas persigalvojo pirkti butą Grinkiškyje (Radviliškio raj.) ir iš būsto savininkės I. Česnulevičienės pareikalavo grąžinti 2 200 litų rankpinigių. "Tai neteisėta, jam nebepriklauso", - pasakys ne vienas skaitytojas. Deja, teisėjai mano kitaip. Pasirodo, imant rankpinigius yra vienas svarbus niuansas, kurio nežinant rankpinigiai tampa nebe rankpinigiais. Kam tai aktualu, kas taip pat ruošiasi pirkti ar parduoti butą ar mašiną, tepasimoko iš karčios kaimo moters patirties.
Irenai Česnulevičienei (49 m.) gyvenimas šypsojosi tik pirmuosius jaunystės metus. Ištekėjusi už vairuotojo pati Irena Grinkiškyje dirbo veterinarijos gydytoja. Prieš 26 metus gimė sūnus, ir tada moterį pamilo nelaimės, neatstojančios iki šių dienų. Duktė Edita - pirmosios grupės invalidė, jai jau dvidešimt, o iki šiol jos nė minutei negalima palikti be priežiūros. Nelaimės po vieną nevaikšto - 1983 metais avarijoje žuvo Irenos vyras. Su antruoju žmogum veterinarė prieš 14 metų susilaukė dvynukių Jolitos ir Lolitos, tačiau gyvenimas su šiuo vyru nesusiklostė - Irena šiandien viena su visomis savo bėdomis. Jų prisidėjo 1999-ųjų rudenį, kai mirė mama, gyvenusi Bubiuose (Šiaulių raj.). Motina Irenai Bubiuose paliko namuką. Džiaugsmo iš to nedaug, nes namas - avarinės būklės: nėra patogumų, subyrėjusi krosnis, susproginėję vamzdžiai. Matydama, jog ne jos jėgoms iš 138 litų pensijos (I. Česnulevičienė dar gauna 307 litų dukros invalidumo pensiją) išlaikyti ir motinos namą, ir trijų kambarių butą Grinkiškyje, moteris nutarė kraustytis į Bubius, o butą parduoti. Rado pirkėjus, paėmė rankpinigius ir... pakliuvo į baisiai nemalonią istoriją. Tokių nesusipratimų su rankpinigiais vyksta nuolat, todėl šią istoriją ir skelbiame.
Sužinoję apie I. Česnulevičienės pardavinėjamą butą, 2000-ųjų pavasarį apsireiškė netoliese, Beinoriškių kaime, gyvenantis Virginijus Gulbinas (31 m.) su žmona Sandra Čepaite. Kaime žmonės viską mato ir žino - V. Gulbinas iš bankrutuojančio kolūkio kaip tik buvo gavęs pajų - kiaulidę, kurią išardęs plytas pardavė už pusšešto tūkstančio litų. Atvykėlis su veterinare suderėjo, jog trijų kambarių butas Grinkiškyje Sodų gatvės 4-ajame name parduodamas už 7 000 litų.
Lietuvoje priimta, jog sudarant svarbų sandorį duodama rankpinigių. Žmonės apie tai išmano nedaug, tačiau retai tvirtinti rankpinigių sutartį eina pas notarą ar advokatą. I. Česnulevičienė irgi neišmano, tačiau specialisto konsultacijos neieškojo. Pernai vasarą per du kartus ji iš pirkėjo paėmė 2 200 litų rankpinigių, apie tai parašė raštelį. Irena nuo V. Gulbino neslėpė, kaip gautus pinigus ji išleisianti: dengs 800 litų įsiskolinimą už buto komunalinius patarnavimus, nemažai kainuosią pardavimo dokumentai, pagaliau reikia dvynes leisti į mokyklą.
Pasitikėdama V. Gulbinu pernai rugpjūtį Irena nuvyko į Šiaulius, į Žemės bei nekilnojamojo turto kadastro tarnybą. Jos buto inventorizacijos pažymos kainavo apie pustrečio šimto litų. Vietoj pirkėjų I. Česnulevičienė netrukus sulaukė nepažįstamos moters skambučio:
- Veltui lauki Gulbino, jis pinigus jau baigia pragerti!
Išsigandusi Irena skubiai šoko ant dviračio numynė 8 kilometrus į Beinoriškius ir, sako, Virginijų radusi pagiringą. I. Česnulevičienės žodžiais, jis prisipažino beturįs tik 1 500 litų.
Apmąsčiusi padėtį veterinarė nusiramino - jie tarėsi, jog jei pirkėjas atsisakys pirkti butą, neteks rankpinigių, taigi belieka rasti kitą pirkėją. Tačiau netrukus moteris gavo šaukimą į Šiaulių rajono apylinkės teismą. Teisėja nenorėjo nieko girdėti apie jokius rankpinigius ir ieškovui V. Gulbinui priteisė visus sumokėtuosius 2 200 litų bei teismo išlaidas. I. Česnulevičienė teismo nutartį apskundė apygardos teismui, tačiau ir ten nieko nepešė. Atrodytų, belieka parašyti apie beširdžius teisėjus, tačiau...
- Jie absoliučiai teisūs, - korespondentą tikino šiaulietė advokatė I. Petkienė, I. Česnulevičienei ruošusi bylinėjimosi dokumentus. - Imdama rankpinigius Irena neparašė tinkamo raštelio, todėl tuos 2 200 litų teismas pagrįstai pripažino ne rankpinigiais, o avansu.
Pasirodo, dėl rankpinigių specialų išaiškinimą yra ruošęs net Aukščiausiasis Teismas. Pasak jo, rankpinigiai turi vykdyti tris funkcijas: mokėjimo, užtikrinamąją bei įrodomąją. Paprasčiau tariant, raštu sudarytoje sutartyje būtina nurodyti ne tik kokią rankpinigių dalį pirkėjas įteikė pardavėjui, ne tik tai patvirtinti abiejų pusių parašais, bet ir aiškiai surašyti sąlygas, kas įvyks, jei pirkėjas atsisakys pirkti arba pardavėjas - parduoti prekę. Mūsų šalyje priimta, jog atsisakęs pirkti daiktą pirkėjas praranda teisę atsiimti įduotuosius rankpinigius, o persigalvojęs pardavėjas (tarkim, jam kas nors pasiūlė didesnę kainą) turi grąžinti dvigubai didesnę nei duoti rankpinigiai sumą. Rašydama rankpinigių raštelį I. Česnulevičienė to nežinojo, "užtikrinamųjų" sąlygų nenurodė, todėl teismas V. Gulbino duotus 2 200 litų ir prilygino avansui. Svarbu įsidėmėti, jog pagal lietuviškus įstatymus avansas turi būti grąžintas bet kuriuo atveju, nesvarbu, dėl kurios pusės kaltės nutrūko sandėris!
Nebeturinčiai iš ko grąžinti avanso I. Česnulevičienei gresia varžytinės, kurių metu butas Grinkiškyje bus parduotas ir gautaisiais pinigais bus ne tik atsiskaityta su V. Gulbinu, bet ir apmokėtos varžytinių išlaidos. O parduodantiesiems butus ar automobilius derėtų dar kartą perskaityti šią publikaciją. Jei jums per sudėtingas Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, rankpinigius įteikite ir sutartį pasirašykite pas notarą. Tada neteks verkti dėl pinigų, kaip nutiko neturtingajai kaimietei.
Autoriaus nuotr.
Nepasidomėjusi įstatymais dėl rankpinigių I. Česnulevičienė skaudžiai nukentėjo ir patyrė nuostolių.
( Cesnulia.jpg )
