Išradinėti dviračio gal ir neverta, bet įdomu: rezultatai kartais būna labai netikėti. Ar jūsų nevilioja galimybė klausytis senos vinilinių plokštelių kolekcijos staliniu skeneriu?
Sprendžiant iš “Wired” papasakotos istorijos, eilinis dviračio išradinėjimas prasidėjo nuo susidomėjusio studento žvilgsnio į vinilinės plokštelės paviršiaus griovelius. Hebrajų universitete Jeruzalėje (Izraelis) fiziką ir kompiuteriją studijuojantis 22 metų Oferas Springeris, patyrinėjęs senos plokštelės griovelių raštus pro padidinamąjį stiklą, pabandė pagroti ją paprasčiausiu staliniu skeneriu.
Jo sumanyto virtualaus gramofono adatos funkciją atlieka paties sukurta programa, “grojanti” nuskenuotos vinilinės plokštelės atvaizdą. Kadangi vadinamųjų ilgai grojančių (LP) plokštelių skersmuo 30 cm ir jos netelpa ant skenerio lango, Springeris plokštelę nuskenavo per 4 kartus ir sujungė atvaizdus į vieną. Tada jo parašyta programa tarsi patefono adata keliauja aplinkui nuskenuotais plokštelės grioveliais ir atkūrinėja įrašą.
Nereikia turėti vilčių: galimybė “nuripinti” skeneriu senas plokšteles ir šitaip paversti tėvų ar senelių įrašų kolekciją MP3 failais išties pernelyg beprotiška, kad galėtų būti taikoma praktiškai. Per daug bloga kokybė. Tačiau stebina tai, kad klausantis Ofero Springerio tinklapyje (http://www.cs.huji.ac.il/~springer) pateiktų skenerio pagrotos A. Vivaldi “Metų laikų” vinilinės plokštelės fragmentų vis dėlto galima atpažinti originalų įrašą.
Pats Springeris į patentus nepretenduoja ir sakosi apsiėmęs žaisti su senomis plokštelėmis ir skeneriu tik norėdamas išbandyti technologijos galimybes. Pasak jo, svarbiausias jo tikslas - įrodyti, kad garso signalas iš vinilinių įrašų gali būti atkurtas vizualiai. Praktinis tokio sprendimo pritaikymas labai menkas. “Kur kas geriau naudotis mechaniniu grotuvu”, - sako jis.
Jei analizuojant plokštelės griovelių atvaizdą kompiuteriu galima atkurti garso signalus, gal vieną gražią dieną, ištobulinus technologiją, skeneriu pagroti įrašai bus visai pakenčiamos kokybės? Deja, to sunku tikėtis. Paprastai garso signalai stereofoninėse plokštelėse buvo koduojami V formos griovelio šonuose. Mažyčiai iškilumai ir įdubimai šoninėse plokštumose, kuriuos “apčiuopdavo” patefono adata, buvo verčiami garso signalais, keliaujančiais į kairįjį ir dešinįjį stereo kanalą. Tačiau skeneris “žiūri” tik tiesiai žemyn į griovelį ir skaito ne patį nuožulniose plokštumose esantį įrašą, o tik dalį plokštelės įrašymo metu užfiksuotos audioinformacijos. Tam, kad įrašas būtų atkurtas kokybiškai, reikėtų išmokyti skenerį žiūrėti ne tik tiesiai sau po nosimi.
Beje, panašių sprendimų rinkoje jau yra. Tiesa, vinilinėms plokštelėms groti naudojama ne skenerio šviesa, o lazerio spindulys. Japonijos kompanija ELP (http://elpj.com/frameset.html) aistringiems LP plokštelių gerbėjams siūlo modernius lazerinius grotuvus, kurie atkuria švarų garsą net iš gerokai padėvėtų ir subraižytų plokštelių. Skaitmeniniai ELP gramofonai naudoja 5 lazerio spindulius: du iš jų “čiupinėja” griovelio dugną, du - nuožulnias plokštumas, o dar vienas kontroliuoja atstumą iki įrašo paviršiaus.
Lazeriniai patefonai tarsi laiko mašinos vėl grąžina vartotojus į analoginio garso praeitį. Tačiau tokios kelionės - prabanga: ELP siūlomų LP grotuvų kainos siekia 10 000 JAV dolerių. Gal verčiau jau pakankinti savąjį skenerį…
