Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Darbas žmogų puošia" - byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, šiais laikais tokių papuošalų vis mažėja. O ką kalbėti apie įkalinimo įstaigas, kur ne tik darbas, bet ir noras dirbti tampa didžiuliu deficitu. Vis dėlto apsilankius Pravieniškių pataisos darbų kolonijose, kur pastaruoju metu atlieka bausmę virš trijų tūkstančių nuteistųjų, tenka konstatuoti, jog darbo rinka kalinių tarpe įgauna nors ir nežymų, tačiau vis didėjantį pagreitį. Tiesa, kreivė, atspindinti norą dirbti, lyg ir stovi vietoje.
Darbas artimas menui
Pravieniškių gydymo ir pataisos darbų kolonijoje nuo seno dominuoja glaudžiai su meno tradicijomis persipynęs verslas - pynimas iš vytelių. Žilvyčių vytelių glėbius pynimo meistrai greitai paverčia dailiais krepšeliais, padėklais, įvairiausiais suvenyrais, kurie tuoj pat išgabenami į dailės parduotuves Kaune, Kaišiadoryse ir Elektrėnuose. Maždaug mėnesį intensyviai pasimokę pynimo meno (laisvėje darbo įgūdžius tektų gilinti apie pusmetį) nuteistieji imasi žymiai rimtesnių darbų - pina sodo baldus, kėdes. Vienas verslininkas pateikė užsakymą nupinti dvi sofas, fotelį bei staliuką. Kaip paaiškėjo vėliau - šie gaminiai buvo eksponuojami parodoje ir susilaukė palankaus įvertinimo. Visiškai realu, jog tokių užsakymų ateityje pagausės. Iš pynimu užsiimančių 42 nuteistųjų, tik keletas pasiruošę kokybiškai pinti tokius baldus. Iš tiesų šiam darbui reikalinga žymiai didesnė patirtis ir įgūdžiai, be to neretai sėkmingą veiklą nulemia asmeniniai žmogaus sugebėjimai, kruopštumas, atidumas. Užsakovai reikalauja geros kokybės, todėl nuteistuosius tenka nuolat kontroliuoti. Kolonijos direktorius Alfredas Drazdys patikino, jog pastaruoju metu šį reikalavimą kaliniai puikia supranta ir stengiasi dirbti gerai. Juk nuo to priklauso užsakymų gausa ir be abejo - atlyginimas. Paprastai pynėjai per mėnesį gali uždirbti apie 100 litų. Dauguma uždarbį tuoj pat palieka kolonijos parduotuvėje. Tik retas iš jų paremia šeimą, nusiunčia šiek tiek pinigų paliegusiems tėvams arba bando taupyti juodai dienai.
Trukdo kempinligė
Daugiau nei prieš trejus metus į šią įstaigą su įdomiu pasiūlymu atvyko verslininkas Andre Merlin iš Prancūzijos. Jis nuteistiesiems pasiūlė siūti balnus bei visus kitus aksesuarus sportiniams žirgams. Su užsieniečiu buvo sudaryta sutartis. Iš pradžių darbai vyko sklandžiai. Per mėnesį nuteistieji rankomis pasiūdavo apie 40 balnų, kartais buvo pateikiami dar didesni užsakymai. Deja, pastaruoju metu šią veiklą teko pristabdyti, nes užsakovas gerokai įsiskolino, laiku neatsiskaito už pagamintą produkciją. Prancūzas skundžiasi sunkumais, kuriuos sukėlė Europoje siaučianti kempinligė, nagų bei ragų liga. Balnų siuvimo meną gerai įvaldė 18 nuteistųjų. Deja, atrodo, jog jiems kurį laiką teks "paatostogauti".
Kamuoliukai naujam žaidimui
Ne taip seniai ši įstaiga turėjo kitą unikalų užsakymą - siuvo odinius futbolo kamuolius, kurie keliaudavo į Rusiją, Lenkiją, Baltarusiją ir kitas šalis. Gamybinio baro viršininkas Alfredas Mačiulskis prisiminė laikus, kai per mėnesį nuteistieji pasiūdavo ne mažiau kaip po tūkstantį tokių kamuolių, kurių kokybė nė kiek nenusileido geriausiems pasauliniams gaminiams. Deja, prieš kurį laiką šią produkciją nukonkuravo daug pigesni (ir žymiai nepatvaresni) kamuoliai iš Pakistano. Gerai įgudusiems siuvėjams atrodo neteks nusiminti, nes vėl atsiras panašaus darbo. Jau pasiūta bandomoji partija odinių kumščio dydžio, grūdais užpildytų kamuoliukų, kurie skirti taip vadinamam "Bočių" žaidimui, ypač išpopuliarėjusiam Rytų Aukštaitijoje. Originalus tokių švediškų kamuoliukų komplektas (13 vienetų) kanuoja 3 tūkstančius Švedijos kronų. Jau visiškai aišku, jog pagamintieji Pravieniškėse bus žymiai pigesni. Jeigu ši produkcija bus gerai įvertinta, kaliniams atsiras galimybė vėl miklinti rankas, užsidirbti pinigų. Kadangi šioje kolonijoje bausmę atlieka sergantys plaučių tuberkulioze, yra gamybinis procesas yra apribotas, nes ne visus darbus ligoti asmenys gali dirbti.
Be jau išvardintos produkcijos, šios įstaigos nuteistieji patys pasiuva visus drabužius kaliniams, iš lentelių gamina sulankstomus sodo baldus - stalus ir kėdes, atlieka nedidelius remonto darbus.
Vykdo aukštų institucijų užsakymus
Prie antrosios pataisos darbų kolonijos įsikūrusi valstybės įmonė užsiima darbo nuteisteistiesiems organizavimu. Iš 1550 nuteistųjų gamyboje dirba apie 130 žmonių. Tradicinė šios įstaigos darbinės veiklos rūšis - medžio apdirbimas ir įvairiausių baldų gamyba. Kolonijos direktorius Alekas Morozovas pasidžiaugė, jog pastaruoju metu užsakymų po truputį daugėja. Žinoma, darbų frontu tenka rūpintis valstybės įmonės darbuotojams.Tačiau šie nenuleidžia rankų - stengiasi dalyvauti visuose konkursuose, apie atliekamus darbus skelbia spaudoje, ieško užsakymų visoje respublikoje. Pagrindinius užsakymus pateikia Krašto apsaugos ministerija, Muitinės departamentas, pasienio policija - jiems visiems gaminami kabinetiniai baldai. Tik ši įstaiga bei dar viena įmonė Panevėžyje gamina mokyklinius baldus. Produkcijos kokybė problemų nekelia, todėl ant šioje įstaigoje pagamintos kėdės gali drąsiai sėsti net ir stambesnis, didesnį svorį turintis žmogus. Nuteistieji dirba noriai, stengiasi savo asmenines sąskaitas nuolat papildyti (yra galimybė per mėnesį uždirbti net iki 300 litų), todėl čia prašančių darbo niekad netrūksta. Deja, ne visiems galima jį pasiūlyti. Pernai gruodžio mėnesį naujai pastatytam Kontrolės praleidimo punktui visus baldus taip pat pagamino nuteistieji.
Kolonijos sandėlyje - lyg parodoje Apsilankius produkcijos sandėlyje gerokai nustebino gražūs madingi minkštų baldų komplektai, staliukai, kėdės. Savotišku "arkliuku" tapo stalai kompiuteriams. Tai pati einamiausia prekė šiuo metu. Na, o pats naujausias gaminys - vidaus durys iš medienos masyvo. Atrodo, jog jos taip pat taps didelę paklausą turinčia preke. Tad nenuostabu, jog pavyzdžiui, per praėjusį mėnesį buvo pagaminta įvairios produkcijos už maždaug 200 tūkstančių litų. Deja, mėnuo mėnesiui nelygus. Dažniausiai užsakymų gausumą nulema biudžetinių įstaigų turimos lėšos, nes jos yra pagrindinės užsakovės. Beje, įmonė priima ir individualius užsakymus. Reikalui esant meistrai (žinoma, ne kaliniai, o laisvai samdomi darbuotojai) gali atvykti į namus, išmatuoti, patarti, o paskui sumontuoti pagamintus baldus.
Užsieniečiai išnaudotojai
A. Morozovas visiškai nusivylė užsieniečių siūloma bendra gamyba. Direktoriaus žodiais tariant - bene pusės Vakarų Europos valstybių (net tolimosios Graikijos) verslininkai siūlė bendradarbiauti, tačiau gerai suskaičiavus išlaidas teko visų šių pasiūlymų atsisakyti, nes susidarė įspūdis jog kalbėdami apie fantastišką (bet visiškai nerealų) pelną, užsieniečiai tikėjosi praturtėti svetima sąskaita. Energomechaninio skyriaus viršininkas Drąsutis Lapkus patikino, jog dirbti reikia ne vien dėl "laiko užmušimo", bet kad ben šiek liktų pelno. O kai neuždirbama nė lito - apie jokius sandėrius net nesinori kalbėti...
Metalistai
Pravieniškių pirmoji SR PD kolonijoja specializuojasi metalo apdirbimo ir metalinių baldų (spintų, stalų ir t.t.) gamybos srityje. Iš įstaigoje esančių daugiau nei 950 nuteistųjų, gamyboje dirba per 220 žmonių. Priešingai nei kaimyninėse įstaigose, čia kaliniai didelės meilės darbui nereiškia. Juk iš tiesų jie yra viskuo aprūpinti, dauguma gauna paramą iš laisvės, todėl darbas tokiems asmenims netampa būtinybe, visiškai nevilioja uždarbis. Kolonijos direktorius Petras Kiušas patikino, jog daugeliui daug paprasčiau parašyti laišką mamai, padejuoti ir netrukus gauti pusę jos pensijos. Tad daugiausia dirba tie, kurių niekas neremia, pas kuriuos neatvyksta artimieji ar draugai nešini pilnais krepšiais. Apskritai darbas kolonijoje tampa neprestižiniu dalyku. Kaip jau įprasta - gautą atlyginimą kaliniai tuoj pat pravalgo. Žinoma, tik vienetai siunčia dalį uždirbtų lėšų artimiesiems, bando taupyti, o yra vienas žmogus, kuris prašo leisti dirbti 12 valandų per dieną, nes nori susikrauti "kapitalą", kad į laisvę neišeitų tuščiomis kišenėmis. Ši kolonija - vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur dirbantys nuteistieji atskirti nuo nedirbančių. Tai padeda išvengti papildomų problemų.
Mezgė kojines Lietuvos kariams
Valstybės įmonės direktorius Vytautas Pitkauskas patikino, jog sandėliui gaminti nesistengia. Metinės darbų apimtys siekia net iki trijų milijonų litų. Vidutiniškai per mėnesį pagamina produkcijos maždaug už 200 tūkstančių litų. Nors kaip jau minėta - pagrindinę produkciją sudaro gaminiai iš metalo ir medžio, tačiau lygiagrečiai vystomos ir kitos veiklos rūšys - mezgimas, siuvimas. Moteriškos ir vyriškos kojinės mezgamos Rusijos rinkai, siuvami įvairūs drabužiai, patalynė. Tiesa šie barai didelio pelno neatneša. Visų pirma stengaimasi, jog ppagaminta produkcija būtų realizuojama. Neseniai kįmonė gavo vertingą užsakymą - Lietuvos kariams pasiūti kojinių už 700 tūkstančiųlitų. Skubiai išsinuomavusi įrengimus įmonės sugebėjo per pusantro mėnesio įrengti darbų barą. Užsakymas buvo įvykdytas laiku, tačiau tuo jis ir baigėsi. Mat buvo nuspręsta, jog kojinėmis turės apsirūpinti patys karininkai.
Stalai ir suolai alaus šventėms
Skirtingai nuo kaimynų, šiai įmonei su užsieniečiais bendradarbiauti sekasi žymiai geriau. Jau kuris laikas dideliais kiekiasi gaminami didžiuliai stalai, suolai ir kėdės populiarioms Vokietijoje alaus šventėms. V. Pitkauskas stebėjosi užsakymų gausumu - atrodo, jog vokiečiai po kiekvienos šventės baldus išmeta, nes jų vis reikia ir reikia... Panašus užsakymas buvo gautas ir iš vietinių užsakovų. Jau antrus metus alaus gamyklos "Ragutis" užsakymu gaminami tokie pat stalai ir kėdės, skirti lauke (gatvėje) vykstančioms šventėms.
Vyriausybė turi padėti
Įmonė vis tobulina savo įrengimus. Neseniai įsigijo visiška naują dažymo liniją, kai milteliai dažomi paviršiai išlieka labai aukštos kokybės. Vis dėlto gamybininkai mano, jog Vyriausybė galėtų rimčiau spręsti nuteistųjų užimtumo problemas, o tai reiškia - įkalinimo įstaigų valstybės įmonėms skirti valstybinius užsakymus ne konkurso tvarka. Vienas tokio užsakymo pavyzdys - kojinių mezgimas Lietuvos kariams, jau buvo paminėtas.
