Garsusis Dalios Tamulevičiūtės dešimtukas pamažu tampa scenos veteranais. Atrodo, dar visai neseniai šis kursas buvo tarsi jaunystės simbolis, visai Lietuvai dovanojantis dainas, energiją, šypsenas. Nepasikeitę jie ir šiandien, tik va, kad tie metai juos vejasi...
Šiemet pirmieji “tamulevičiukai” vienas po kito švenčia apvalias sukaktis. Trečiadienį ant jubiliejinio podiumo pakilo aktorė Violeta Podolskaitė.
Visas D. Tamulevičiūtės kursas ir šiandien - žymiausi aktoriai. Ir ne vien šiame teatre - jie pabirę po kitus teatrus, įvairiausias kultūrines bei pramogines radijo ir televizijos programas. Visi jie susirinko į savo kolegės Violetos Podolskaitės jubiliejų. Teatras vėl nušvito. Jiems Jaunimo teatras buvo ir liks lyg tėviškė. Tokių švenčių metu net ir išėjusiųjų nuoskaudos mažesnės. Emocijų ištalžytos sielos vėl sueina drauge, lieka tik didelė pagarba savo profesijai.
A. Ayckbourno “Normanų pergalės. I dalis - Elgesys prie stalo”, režisuotos Kosto Smorigino, tapo jubiliejiniu hitu. Šis spektaklis, sukurtas prieš dešimt metų, anuomet buvo sunkiai virškinamas, nors dalis žiūrovų jį visada mėgo. Šiandien, kai kvailos meninės sintetikos kupina visa mūsų aplinka, “Normanų pergalės” tapo beveik klasika. Tie visi amerikoniški daikčiukai, sintetiniai augalai jau nebenervina. Ir taip yra ne vien todėl, kad pasikeitė laikas.
Visi šeši aktoriai - Violeta Podolskaitė, Dalia Brenciūtė, Dalia Storyk, Kostas Smoryginas, Remigijus Vilkaitis, Saulius Bareikis - šiame spektaklyje sukūrė mini benefisus, mini monospektaklius, kurie ne tik linksmina žiūrovą, bet ir demonstruoja aktorinį profesionalumą. Visi jie į sceną nepabūgo “susitempti” savo viso dešimtmečio “atradimų”, suformuotų ir naudotų pramogų pasaulyje ar rimtų režisierių spektakliuose.
V. Podolskaitė, suvaidinusi Sarą, išliko labiausiai nepasikeitusi. Ji yra ištikima ne vien savo vaidmeniui, bet ir sau kaip žmogui. Jos Sara puoselėja šeimos atmosferą, dėl visų jaudinasi, viską tyliai išgyvena, savo skausmo neafišuoja, moka ir mylėti, ir nekęsti - būti moterų moterimi.
Šalia tokios Saros lengviau kitus kraštutinumus pasiekia ir josios partneriai. Jie visi - tarsi iš gyvenimo ištraukti tipažai. Vienas - plačių mostų, kitas - kompleksuotas, trečias - straksintis ir t. t. Tik vienintelė V. Podolskaitės Sara - pastovi, savaip nuolanki. Tačiau būtent ją regėdamas lauki to vulkaninio protrūkio, kurį išprovokuoja ne vien aplinka, bet ir aktorės temperamentas.
Gyvenimiškų akcentų kupinas spektaklis pačia švelniausia forma buvo skirtas jubiliatei. Jos partnerės negailėjo Violetos: reikiamais momentais per Sarą į kailį kliūdavo ir pačiai aktorei, tačiau atidi partnerystė visą vakarą nutvieskė gera, šmaikščia aura.
Antroji šventės dalis vyko Jaunimo teatro kiemelyje. Sveikinimai po atviru dangum, į ilgą eilę besirikiuojantys teatralai, dailininkai, muzikai, kino žmonės, tarp kurių pirmieji ir paskutiniai jos žmonės, Violetos Podolskaitės profesinė šeima - kurso draugai su Mokytoja Dalia Tamulevičiūte.
