Petras IVANAUSKAS
Čikungunjos virusas, kuriuo pastaruoju metu Italijoje užsikrėtė mažiausiai 160 žmonių, įrodo, jog galimos naujos epidemijos. Apie tai konferencijoje Romoje pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyriaus vadovas Robertas Bertolinis. Jis pabrėžė, kad moskitai pasiekė Italiją bei kitas šalis, nes čia susidarė palankus klimatas. Užkrečiamų ligų specialistai sako, kad čikungunjos karštligė Lietuvai pavojaus kol kas nekelia, nes mūsų šalyje negyvena ligą platinančių uodų, tačiau ragina neprarasti budrumo. Ypač atidūs turėtų būti turistai, keliaujantys į šalis, kur galima užsikrėsti pavojingu virusu.
Vaistai dar neišrasti
Šių eilučių autorius pernai kaip tik lankėsi Mauricijuje, kai ten siautė čikungunjos virusas. Pirmiausia šia liga pradėjo sirgti kaimyninės Reuniono salos gyventojai.
Čikungunja šioje saloje buvo pasiekusi epidemijos lygį. Sirgo septintadalis gyventojų - daugiau kaip 157 000. Ligą platino uodai.
Simptomai pasireiškia po 4-7 dienų nuo įkandimo. Pakyla aukšta temperatūra ir sukelia didžiulius sąnarių skausmus. Ligonis negali pajudėti, net neišlaiko rankoje pieštuko. Vakcinos nuo šios ligos nėra. Norint nesusirgti, nereikia lankytis tose vietose, kur sergama.
Reunione mirė 148 žmonės. Vietiniai gydytojai ramino, kad daugelis mirusiųjų buvo seni ir ligoti, tad virusas tik paspartino jų mirtį. Tačiau ne visi tikėjo tokia versija, nes tarp mirusiųjų buvo ir sportininkų, ir gaisrininkų - jaunų, sveikų vyrų. Uodus saloje naikino pesticidais, nuo jų gynėsi dūmų uždangomis.
Mauricijuje virusas pirmiausia pastebėtas Maheburge, miestelyje salos pietuose. Toliau jis pasklido į šiaurę, į Tioletą, už 60 kilometrų.
Daugybė pacientų, susigrūdę Maheburgo ligoninėje, beviltiškai stengėsi kovoti su čikungunja. Ligoniai skundėsi aukšta temperatūra, galvos, kulkšnių bei riešų skausmais. "Aš visą laiką vemiu. Mano visas kūnas atrodo kaip raižomas. Viską skauda. Aš nežinau, kas man atsitiko", - rėkė jauna moteris, vardu Karuna Lalchand.
Vyrų palatoje Vijajus Bhunsė skundėsi sutrikusiu kvėpavimu ir siaubingai skaudančia gerkle. Kelios seselės toje pačioje ligoninėje taip pat užsikrėtė. "Dauguma mūsų kolegų serga. Jie guli namuose. Nėra pakankamai personalo, kuris galėtų padėti visiems žmonėms. Per dieną paskambina apie 400 žmonių, kurie prašo pagalbos", - sakė viena seselė.
Ligoninėse nebuvo nė vienos laisvos vietos. Daktarų ir seselių per mažai, kad galėtų visiems padėti. Net tie žmonės, kurie nesirgo čikungunja, buvo įsitikinę, kad serga. Pastebėję nors mažiausią simptomą, jie kreipdavosi į daktarus.
Vietinė televizija bei radijas stengėsi žmonėms kuo daugiau pranešti apie virusą: gatvėse buvo dalijamos skrajutės, kuriose parašyta, kaip apsisaugoti nuo čikungunjos, kaip būtų galima užkirsti jai kelią.
Vyresni žmonės stengėsi išvykti iš užsikrėtusių teritorijų kuo toliau, kadangi jiems bei vaikams šis virusas ypač pavojingas.
Žmonės pirko visus preparatus nuo uodų, farmacininkus užvertė klausimais, kokie vaistai padėtų sustiprinti imunitetą taip, kad čikungunja būtų nebepavojinga. Bet, deja, kol kas nėra jokių vaistų, kurie padėtų apsisaugoti nuo šios ligos, taip pat nėra ir tokių, kurie galėtų išgydyti. Tiems, kurie užsikrečia, tiesiog leidžiami nuskausminamieji.
Pernai atrodė, kad tokia liga dar labai toli nuo mūsų, tačiau šiame amžiuje virusai plinta labai greitai. Pernai sirgo afrikiečiai, o šiemet liga persimetė į pietų Indiją. Ten čikungunjos virusas nusinešė 50 gyvybių. Manoma, kad pietų Indijoje užsikrėtė ir turistai iš Italijos.
Jeigu klimatas šiltės ir toliau, Lietuvą taip pat pasieks ne tik užsikrėtę turistai ar jūreiviai, bet ir ligą platinantys uodai. Tokie uodai, kurie platina čikungunją (aedes albopikus) jau veisiasi ir šaltesnėse nei Lietuva Europos valstybėse.
Virusas mutantas
Maliarija, cholera, Ebolo, Laso, Marburgo karštligės - taip pat laukia turistų Afrikoje. Užsikrėtus pagyti beveik neįmanoma. Užtat virusą į Lietuvą galima atvežti.
Žmogaus organizme virusas ima sparčiai daugintis, dar pavojingiau, kai jis pakeičia savo pavidalą ir prisitaiko prie naujų sąlygų. O tai virusas padaryti moka. Tada sukurti nuo tos ligos skiepai tampa niekam verti.
Dėl to bijomasi ir paukščių gripo. Šiaip jo virusas žmogui nepavojingas, bet, patekęs į gripu sergančio žmogaus organizmą, jis gali mutuoti. Todėl būtina skiepytis nuo gripo ir stengtis jo išvengti.
Lietuviai iki šiol nuo gripo nėra masiškai mirę, todėl ši liga jiems atrodo nepavojinga. Net ir karščiuodami vaikšto į darbą, parduotuves, kino teatrus. Kuo tai gali baigtis, mes savo kailiu dar nesam pajutę. O štai 1918-1919 metais nuo gripo pasaulyje mirė 25 mln. žmonių. 1957-1958 metais Azijoje prasidėjusiu gripu persirgo pusė pasaulio gyventojų (Lietuvoje sirgo kas trečias žmogus), mirė apie 1 mln. Beveik tiek pat žmonių 1968-1969 metais pakirto ir Honkongo virusas. Lietuvoje nuo gripo pastaraisiais metais miršta po kelis žmones, tačiau jo komplikacijos ne vienam išlieka ilgai.
Kempinligę pakeis kiaulių maras?
Niekur nedingo ir kitos ligos - kad ir kempinligė. Per dešimtmetį Europos Sąjungoje užfiksuota apie 230 tūkst. kempinligės atvejų. Didžioji dauguma - Anglijoje.
Kas yra kempinligė? Mokslinis jos pavadinimas labai sunkiai įsimenamas - spongioforminė encefalopatija. Žmonių kempinligė žinoma Kvoicfeldo-Jakobo ligos pavadinimu. Tai pavardės dviejų mokslininkų, kurie 1920 metais pirmieji diagnozavo ir aprašė šios ligos simptomus. Ir sergančių karvių, ir žmonių simptomai panašūs. Galvijai liesėja, nebesilaiko ant kojų, dreba galva. Žmogus tampa nervingas, puola į depresiją. Po mirties ir galvijų, ir žmonių smegenys tampa labai panašios - korėtos kaip kempinė.
Kempinligė nepagydoma, todėl buvo prognozuojama, kad ji gali būti pavojingesnė nei AIDS. Tačiau, mūsų laimei, kol kas taip neatsitiko. Visais laikais tai buvo reta liga. Pasaulyje kasmet ja susirgdavo vienas žmogus iš milijono. Svarbiausia, kad niekas taip ir neįrodė, kad žmogus užsikrečia valgydamas sergančio galvijo mėsą. Negana to, kempinlige sirgo ne tik mėsėdžiai, bet ir vegetarai. Tad ar vertėjo kraustytis iš proto, atsisakyti jautienos kepsnio ar pieno ir pulti į kitą kraštutinumą - valgyti tik paukštieną?
Dabar vėl gąsdinama, kad jau negalima valgyti ir iki šiol gan sveika laikytos vištienos ar kalakutienos. Visa laimė, kad dar niekam neužkliūva taip lietuvių mėgstama kiauliena. Ir gydytojai, kurie anksčiau gąsdino nuo kiaulienos atsirandančiu per dideliu cholesterolio kiekiu, dabar vėl rekomenduoja valgyti šią mėsą. Nuo jos, ypač užaugintos kaimiečio tvarte, nebūna jokių alergijų ar kitokių ligų. Bet jei ir toliau po pasaulį klajos paukščių gripas ar kempinligė, kas gali garantuoti, kad neatsiras ir koks naujas kiaulių maras?
Į kapą - po 80 lavonų
Prieš kelerius metus laikraščių antraštės rėkė: "Europą sukaustė baimė dėl galvijų ligos, kuri gali būti mirtinai pavojinga ir žmogui". Dabar galvijų ligą pakeitė paukščių gripas.
Epidemijų ir užkrečiamų ligų šmėkla nuolat persekioja žmones. Viduramžiais baisiausia epidemija buvo maras. Žinomos trys maro pandemijos - milžiniškos epidemijos. Pirmoji kilo Egipte ir paplito Viduržemio jūros uostamiesčiuose, Europoje. Tada mirė apie 100 mln. žmonių. Antrosios pandemijos metu, kuri prasidėjo 1334 metais Kinijoje, mirė apie 50 mln. Trečioji pandemija irgi prasidėjo Kinijoje 1894 metais ir, paplitusi po visą pasaulį, nusinešė milijonus gyvybių. Tai buvo baisiau už bet kokį karą, nes vienintelis vaistas - sergančiųjų izoliacija.
Maras neaplenkdavo ir Lietuvos. 1710 metais vien tik Vilniuje mirė 33 700 žmonių. Mirusiųjų nespėdavo laidoti, nors į vieną kapą guldė po 70-80 lavonų. Tais metais Mažojoje Lietuvoje nuo maro mirė 215 000 žmonių. Manoma, kad tai buvo paskutinis maro protrūkis Lietuvoje.
Tačiau pasaulyje šios ligos židiniai dar neišnaikinti. Jų yra Indijoje, Madagaskare, Peru, Brazilijoje. Tad turistams, kurie vis dar ieško mažiau civilizuotų vietų, užsikrėsti šia liga yra nemažai galimybių.
