Įkapėms - tik uniforma
Irena ZUBRICKIENĖ
- Dabar jau nerūkau, negeriu, pas mergas neinu, tai ir pinigų šiems malonumams neišleidžiu - užtat be sąžinės graužaties galiu paišlaidauti savo kolekcijai! - šmaikštavo vilkaviškietis Evaristas Katilius (63 m.), turintis tikrą aistrą savo kolekcijai: medaliams, ženklams, pareigūnų uniformoms, kepurėms...
Anot Evaristo žmonos Janinos, kas vyrą patraukė prie karinės atributikos, nė pats velnias nežino, tačiau pats Evaristas sako, kad būti uniformuotam buvo pati didžiausia jo vaikystės svajonė. Būdamas vaikas, jis rinkdavo karinių uniformų antpečius ir pats prisisiūdavo juos prie drabužių. Pokario metais tai nebuvo sudėtinga - "eksponatai" mėtydavosi ir gimtojo kaimo laukuose.
- Ta mano svajonė pirmą kartą išsipildė, kai buvau pašauktas į kariuomenę, - žibančiomis akimis pasakojo Evaristas. - Tarnavau Irkutske ir trejus metus buvau uniformuotas! Galėjau likti dalinyje ir po tarnybos - tada tai jau tikrai būčiau buvęs "uniformos žmogus", tačiau labai ilgėjausi Lietuvos.
Grįžęs iš kariuomenės, Evaristas, anot paties, tingėjo siekti rimtesnių mokslų, todėl palinko prie žemės - buvo mechanizatorius-ekskavatorininkas. Svajonė dėvėti pareigūno uniformą tolo ir blėso - belikdavo pakilnoti tik parsivežtąją iš Irkutsko, kurios nekilo ranka išmesti. Nejučia šioji sovietų kareivio uniforma tapo pimuoju Evaristo kolekcijos eksponatu, vyras pamažu vėl pradėjo apžiūrinėti primirštą dėželę su turėtais antpečiais ir įvairiais ženkleliais.
- Tuos surinktus karinius atributus buvo išmėtę vaikai ir anūkai, o rimčiau prie savo kelekcijos prisėdau tik prieš keletą metų, kai manyje apsigyveno rimta liga, su kuria "draugauju" ir dabar, - sakė kone prieš 20 metų dėl invalidumo išėjęs iš darbo vilkaviškietis. - Sėdėti namuose, su visais kalbėtis apie ligą, apie ją galvoti ir laukti mirties - tolygu savižudybei. Kad turėčiau įdomų užsiėmimą ir būtų linksmiau gyventi, štai ir pildau bei tvarkau savo kolekciją.
Pirmiausia spintos lentynose pradėjo rikiuotis uniforminės kepurės, sekcijos skyreliuose rado vietą gausėjanti antpečių (lakūno, pasieniečio, parašiutininko, vidaus kariuomenės gydytojo, karinio kriminalisto) krūva, kariniai ženkleliai bei įvairūs medaliai (per 400). Galop pradėjo rikiuotis ir uniformos, kurių šiuo metu kolekcininkas turi per dešimt - milicininko, pasieniečio, vidaus kariuomenės muzikanto, darbo dalinio tankisto, šaulio, policininko, dabartinės Lietuvos kareivio... Kai kurios uniformos kabo spintoje, kai kurios išgabentos į garažą. Ten jos tvarkingai sukabintos, šalia - kepurės, taip pat yra net karinio orkestro instrumentų. Beje, Evaristas ir jo žmona - folklorinių kolektyvų nariai.
- Jeigu būtų tik Evaristo valia, mūsų butas būtų paverstas muziejumi, - kalbėjo Janina, ir besistebinti, ir atlaidi vyro pomėgiui. - Jeigu gyventume name, būtų kita kalba. Užtat dalis didžiausių eksponatų dabar garaže. Aš ten mažai lankydavausi. Būdavo, nuveža Evaristas mane į sodą, o pats išvyksta ir prapuola garaže. Kol nesuuodžiau, ką jis ten veikia, man būdavo sunku jį suprasti.
Dalį savo kolekcijos eksponatų Evaristas gavęs iš savo uošvės, giminių, pažįstamų ir bičiulių, dalį susipirkęs pats. Kolekcininko gyslelę, anot vilkaviškiečio, turi ir Kaune gyvenantis sūnus Linas. Anksčiau rinkęs viską, kas domina tėvą, dabar Linas išrankesnis - domisi senoviniais pinigais, laikrodžiais ir baldais. Jis - didžiausias tėvo patarėjas ir pagalbininkas, surandantis naujų eksponatų internetu. Kai leidžia sveikata, Evaristas specialiai vyksta į Kauną susitikti su kitais kolekcininkais. Ten jie mainosi vertesniais egzemplioriais, tariasi.
E.Katilius turi įsigijęs knygų, katalogų, kuriuose yra ne tik uniformų, antpečių, ordinų bei medalių nuotraukos, bet ir aprašymai. Todėl kolekcininkas gali iškart pasitikslinti, ar jam siūlomas eksponatas nesufalsifikuotas, ar jo atributai autentiški, nesumaišytos laipsnį atitinkančių juostelių spalvos, kiek egzempliorių išleista ir pan. Pagal tai galima nustatyti eksponato vertę. Evaristas gali pasigirti, kad jau surinkęs beveik visus knygoje aprašytus medalius - trūksta tik pačių brangiausių, kainuojančių iki tūkstančio litų. Ši kolekcija pildoma specialiai įrėmintame stende ant buto koridoriaus sienos. Beje, savo brangenybes Evaristas labai prižiūri - valo specialiais prietaisais ir priemonėmis, blizgina.
Esą kiekvienam vyrui stiprybės suteikiančiai uniformai "vergauti" linkęs Evaristas kone visą laiką prie jos ir buvo - tai draugovininkas, tai visuomeninis autoinspektorius, tai policijos rėmėjas. Jau keliolika metų Evaristas - aktyvus Šaulių sąjungos narys, būrio vadas, kuopos vado pavaduotojas. Įvairūs šaulių renginiai - ir puiki proga apsivilkti šaulio uniformą! Beje, vieną uniformą Evaristas pasiruošęs ir mirčiai - artimųjų paprašęs, kad būtent ji būtų jo įkapės.
- Nors liga kasdien man kerta lyg dalgiu, dar negaliu numirti, kol iki galo nesutvarkiau savo eksponatų kaip muziejuje, - nepaisydamas žmonos reikšmingų žvilgsnių, kalbėjo humoro jausmo nestokojantis Evaristas. - Žinau, kad mano kolekcijos vertė ne šimtais, o tūkstančiais matuojama, bet tikslių kainų niekam ir nereikia žinoti - juolab ne viską reikia sakyti moterims!
Evaristo noras - kad vėliau jo kolekcija nebūtų tik šiukšlių konteinerių turinys, tad džiaugiasi iš sūnaus išgirdęs, jog sukauptus eksponatus kada nors perimsiąs jis. O atsisveikindamas kolekcininkas užsiminė, kad būtų labai laimingas, jeigu per "Akistatą" atsirastų jo bendraminčių arba šiaip žmonių, galinčių "kaip nors susiderėti" dėl sovietų laikų pasieniečio paradinės kepurės - šio eksponato aistringam kolekcininkui mirtinai trūksta...
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Mechanizatoriaus-ekskavatorininko Evaristo pomėgis rinkti karinę atributiką daug kam iki šiol atrodo keistas
- Kolekcininko pasididžiavimas - pareigūnų uniformų kolekcija
- Vieną uniformą Evaristas pasiruošęs įkapėms
- Proginių medalių kolekcija eksponuojama buto koridoriuje, todėl patraukia kiekvieno svečio dėmesį
