Tai į riebalus panaši medžiaga, įeinanti į žmogaus ląstelių membranų sudėtį. Suaugusio žmogaus organizme cholesterolio yra apie 150 g. Dalį cholesterolio sintetina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, dalis gaunama su maistu - kaušiniais, mėsa ir kt. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas ląstelių membranų komponentas, jo perteklius - pavojingas. Kai su maistu cholesterolio gaunama daugiau, tada mažiau sintetinama, ir atvirkščiai. Gyva ląstelė cholesterolio turi gauti pakankamai, bet kartu ir reguliuoti jo apykaitą. Sutrikus cholesterolio išsiskyrimui ir jam kaupiantis, ląstelė sensta ir gali suirti. Jei organizme cholesterolio yra per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir tokiu būdu siaurina jų spindį. Per susiaurėjusį spindį negali pratekėti tiek kraujo, kiek jo reikia širdies raumens ir smegenų pamaitinimui, todėl žmogus suserga ateroskleroze. Kai aterosklerozė pažeidžia širdies vainikines arterijas, žmogų gali ištikti miokardo infarktas, o taip pat gali atsirasti širdies skausmai, širdies veiklos nepakankamumas. Dėl smegenų arterijų aterosklerozės gali ištikti insultas. Padaugėjus cholesterolio, tulžyje gali susidaryti akmenų - susergama tulžies akmenlige.
Pasak Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto vyr. mokslinės bendradarbės, docentės Janinos Petkevičienės, suaugusio žmogaus kraujyje cholesterolio koncentracija turėtų būti ne didesnė kaip 5,2 milimolio litre (mmol/l). Kai cholesterolio randama nuo 5,2 iki 6,5 mmol/l, toks kiekis laikomas saikingai padidėjusiu. Jei dar daugiau - diagnozuojama hipercholesterolemija.
Lietuvoje tik ketvirtadalis vidutinio amžiaus žmonių turi normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje (iki 5,2 mmol/l). Tiesa, nereikėtų apsiriboti vieninteliu tyrimu - pakartokite jį po vienos ar kelių savaičių. Mat cholesterolio koncentracija kraujyje gali svyruoti. Jei ir iš kelių tyrimų nustatoma, kad cholesterolio koncentracija kraujyje yra normali, tyrimą pakanka pakartoti po penkerių metų.
Na, o ką daryti tuomet, kai cholesterino kiekis padidėjęs? Žinoma, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis paskirs reikiamą gydymą, dietą, nustatys cholesterolio tikrinimo dažnį.
Anot docentės J. Petkevičienės, organizmo polinkis kaupti cholesterolį kartais gali būti paveldėtas. Tačiau dažniausias cholesterolio didėjimo kraujyje priešas - netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka.
Turintys padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje turėtų vengti riebių mėsos ir pieno produktų - riebios mėsos ir dešros, lašinių, antienos, žąsienos, kepenų, inkstų, fermentinio sūrio, grietinės, sviesto, majonezo, bulvių traškučių, riebių kepinių. Rekomenduojama valgyti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančias jūros žuvis, tačiau nevertėtų "įsijausti" į sūdytą silkę, konservuotus žuvies produktus (druska didina kraujospūdį). Beje, jūros gėrybės austrės, krevetės, omarai, langustai, krabai turi daug cholesterolio, todėl jų vartojimą reikėtų apriboti. Tinka vartoti liesą jautieną, veršieną, kalakutieną ar viščiuką (be odos). Sviestą derėtų pakeisti margarinu (tačiau ir šiuo produktu nereikėtų piktnaudžiauti), riebalus - aliejumi. Nustatyta, kad cholesterolio kiekį kraujyje labai didina kiaušiniai (vienas trynys turi apie 250 mg cholesterolio!). Cholesterolio kiekį organizme mažina pektinas, todėl patartina valgyti obuolių, tinka daržovės, juoda rupi duona, kiti sėlenų turintys produktai.
Be dietos, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje besiskundžiantis ligonis turėtų nepamiršti reguliariai ir intensyviai mankštintis.
Jei cholesterolio kiekio kraujyje nepadeda sureguliuoti nei dieta, nei fizinis aktyvumas, skiriami vaistai. Tačiau reikėtų atsiminti, jog pradėjus vartoti vaistus su jais reikės nesiskirti visą likusį gyvenimą. Tad gal visų pirma išbandykime tai, kas nekainuoja - dietą ir sportą?
