Daiva NORKIENĖ
Aštuoniskart teistas recidyvistas Arvydas Grušpelkis bei jo sutuoktinė gydytoja Liudmila savo "teisę mylėti" kadaise gynė LNK "Bobų vasaros" laidoje. Taip ši neįprasta vilniečių šeima tapo žinoma visai Lietuvai. Prieš pat Kalėdas Grušpelkių pavardė vėl nuskambėjo per visą respubliką - Liudmila buvo sulaikyta ir uždaryta į Lukiškes įtarus narkotikų platinimu.
"Akistatos" kalbintas A. Grušpelkis neigė jų šeimos kaltę, sielvartaudamas žadėjo nesikirpti ir nesiskusti, kol nebus išleista Liudmila. O stengdamasis paaiškinti, dėl ko būtent juos ne pirmą kartą užgriūva ONTT pareigūnai, pareiškė: tai galįs būti Seimo pirmininko kerštas dėl šį kompromituojančių nuotraukų.
Be darbo - dėl meilės kaliniui
Psichiatrės-narkologės specialybę turinti Liudmila Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje įsidarbino 1977-aisiais. Buvo gera specialistė, beje, nusistačiusi prieš bet kokius svaigalus, kaliniams rengdavo paskaitėles apie narkotikų žalą. Kiek vėliau atėjęs dirbti jos kolega Rimas Geimanas "Akistatos" žurnalistei tvirtino apie buvusią bendradarbę negalįs pasakyti nė vieno blogo žodžio:
- Ji buvo gera gydytoja, taktiška ir mandagi. Ir, bent jau anksčiau, su kaliniais artimai nedraugavo.
Pati Liudmila (ji, beje, buvo ir tebėra išvaizdi moteris) "Akistatos" žurnalistei prieš metus tvirtino, jog "žemesni" nei leitenantai jai apskritai neegzistavo. "Zonose" paprastai dirba nedaug moterų, todėl jos, pasak gydytojos, vyrų būna gerbiamos ir vertinamos - žodžiu, "elitas". Tad jei anuomet medikei kas nors būtų pasakęs, jog ištekės už kalinio, ir dar recidyvisto, būtų spjovusi į veidą. Tą tvirtino ji pati. Todėl nenuostabu, kad ir moters kolegos tokio būsimo mezalianso nesitikėjo.
- Net nebūčiau pagalvojęs!" - stebėdamasis gūžčiojo pečiais R. Geimanas, kuriam šalia Liudmilos teko dirbti net penkiolika metų.
O dar įdomiau tai, jog gydytojos vyru vėliau tapo kalinys, kadaise žadėjęs ją... užmušti.
Arvydas Grušpelkis, iš penkiasdešimties savo gyvenimo metų net 22 pratupėjęs kalėjimuose, 1977-uosius kaip tik leido griežtojo režimo "zonoje". Apie čia atėjusią dirbti "naują ir gražią" psichiatrę tarp kalinių netruko pasklisti gandas. Arvydui irgi knietėjo ją pamatyti, pažinti, tačiau jų pirmasis susitikimas baigėsi nesusipratimu. Nuteistieji slapčia buvo užsiraugę "brogos". Ją beslėpdamas, Arvydas netyčia apsipylė nuo galvos iki kojų. Kadangi nuo vyro sklido siaubinga smarvė, prižiūrėtojai jį atvedė pas narkologę įsitikinti, ar nėra girtas. Liudmila jam nustatė lengvą girtumo laipsnį, ir Arvydas penkiolikai parų pateko į baudos izoliatorių, buvo plikai nuskustas. O netrukus turėjo išeiti į laisvę.
- Skustos galvos anuomet nebuvo madingos, o aš jau atrodžiau per senai, kad žmonės manytų, jog esu iš armijos grįžęs kareivis. Žinojau, kad dėl tos nuskustos galvos visi mane atpažins kaip kalinį, - autorei pasakojo A. Grušpelkis. - Todėl taip įsiutau ant naujosios gydytojos, kad garsiai prisiekiau: "Aš tą žiurkę vis tiek užmušiu!"
Bet išleistas į laisvę Arvydas savo ketinimus pamiršo, vėliau išvydęs Liudmilą prekiaujančią Gariūnų turguje (taip ji padėdavo savo suaugusiai dukteriai), ėmėsi globoti. Arvydas Grušpelkis Gariūnuose rinkdavo iš prekiautojų mokesčius, o tam tikruose sluoksniuose sakosi turėjęs autoritetą.
- Kai kam pasakiau, kad Liudmilos neskriaustų, tad ją net kontrolieriai kartais apeidavo ratu, - prisimena Arvydas.
Kai sėdo aštuntą kartą, su Liudmila stengdavosi susitikti įvairiomis progomis. Kur buvęs, kur nebuvęs vis slinkdavo į psichiatrės kabinetą. Sakosi klausdavęs moters patarimų, kaip bendrauti su mažamete savo dukra, kurią buvusi sugyventinė ėmė slėpti, neleisti pas tėvą. Administracijos darbuotojai, kiti nuteistieji jį paerzindavo, kad veltui nesistengtų, nes "su gydytoja jam nieko neišeis". Tačiau apie tai, kas jiems "išeina", Liudmila ir Arvydas žinojo geriau. Moteris susidomėjo "labai apsiskaičiusiu, intelektualiu ir mokančiu pakalbėti jaunesniu vyriškiu". Savo romaną ilgai slėpę, jaunavedžiai prabilo tik prieš pat vestuves. Susituokė 1997 metų gruodį. Jų liudininkai buvo Henrikas ir Ramutė Daktarai (Arvydas teigia buvęs labai artimas H. Daktaro draugas, netgi dešinioji ranka). Tačiau susituokusi gydytoja buvo priversta palikti tarnybą.
Kaimynai tvirtina, kad Liudmila degradavo
Atsėdėjęs A. Grušpelkis persikraustė į savo žmonos trijų kambarių butą neblogame sostinės rajone, šalia Kalvarijų turgavietės. Turtų neatsinešė, todėl netrukus pažįstamos moterį ėmė šiurpinti, kad "kalinys apgaus" ir ji liksianti plika, basa ir be stogo. Devynaukščio kaimynai, kažkaip sužinoję, jog toje pat laiptinėje apsigyveno recidyvistas, ėmė baugščiai šnibždėtis. Suprantama, to, kad Arvydas sau prisiekė gyventi dorai, jie nežinojo. Ir nebūtų tikėję. Tačiau poniai Liudai su naujuoju gyvenimo palydovu buvo visai smagu ir nebaisu, todėl ji surizikavo visuomenei paskelbti savo poziciją. Ir "Bobų vasaros" laidoje, ir "Akistatos" puslapiuose pernai L. Grušpelkienė tvirtino, jog "Arvydas yra apsiskaitęs ir protingas žmogus", jog "jis neakivaizdžiai studijuoja vokiečių kalbą", kad "labai rimtai nori pasikeisti ir gyventi dorai", kad "kažkas turi suprasti ir užjausti ir tokius žmones". Didelei Lietuvos daliai šiedu žmonės tapo simpatiška įdomaus likimo pora, kurios nepasmerkė net griežtieji "Bobų vasaros" ekspertai. Priešingai, svetimi jiems linkėjo sėkmės ir sutarimo. Tačiau gydytojos kaimynai ir kai kurie geri jos pažįstami nesuprato tokio optimizmo. "Ištekėjai už recidyvisto ir tylėk! O ji dar garsinasi per visą kraštą", - baisėjosi viena nebloga Liudmilos pažįstama, prašiusi neskelbti pavardės. Todėl skubame atskleisti mūsų skaitytojams tikriausiai rūpimą vieną dalyką: medikė nei nuskurdo, nei apsigavo, nei liko nemylima! Jos buvęs kolega R. Geimanas "Akistatai" tvirtino, kad tuos trejus bendro gyvenimo metus "Liudmila su Arvydu sutarė gerai". A. Grušpelkis "Akistatai" taip pat tvirtino, kad su žmona "nė kartelio rimčiau nesusipyko". Po skyrybų su ankstesniu vyru Liudmila liko be automobilio, tad jos tėvai atidavė savo žigulius. Tačiau gyvendama su A. Grušpelkiu moteris ėmė pastebimai turtėti: kaimynus stebino tai, jog sutuoktiniai tuoj pat įsistatė brangias, šarvuotas buto duris, neblogai suremontavo svetainę, ruošėsi keisti langus į plastikinius, įsigijo du gerus automobilius.
Žurnalistės apklausti keli kaimynai tikino, kad Grušpelkiai prekiauja narkotikais. Mat atsikrausčius Arvydui, laiptinėje pradėjo rodytis keisti apsvaigę vyrai, lifte pasitaikydavo išvysti besėdintį kokį nors "išverstom akim" narkomaną. Žmonės aptikdavo prie namo numestų panaudotų švirkštų. Tiesa, nė vienas iš tų įtartinų tipų nėra nieko nuskriaudęs ar išgąsdinęs. "Liudmila dėl akių dar stengdavosi vaidinti padorią, - pasakojo vienas žmogus, - tačiau jai tas sunkiai pavykdavo". Kaimynai įtariamą naują gydytojos veiklą įvardija tiesiai - pirmu degradavimo požymiu. Ir kaltina "tą narkomaną recidyvistą". Tuo tarpu pati L. Grušpelkienė anksčiau "Akistatai" tvirtino, jog pas juos dažnai užklysta Arvydo pažįstamų (pasiskolinti du ar tris litus), kurių ji neišvaranti.
Iš nevilties apkaltino A. Paulauską
Grušpelkių bute kratos buvo dažnas reiškinys, tačiau pareigūnai nieko nesurasdavo. Prieš pat Kalėdas Vilniaus organizuotų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko dar vieną akciją: į Grušpelkių namus, įdavę pažymėtą dešimtlitį, pasiuntė narkomaną. Vyras turėjo nusipirkti kvaišalų, o po to - įpulti pareigūnai. Narkomanas tikrai įėjo ir išėjo. Tačiau atlikę kratą policininkai pažymėtų litų taip ir nesurado. Vėliau, prieš L. Grušpelkienei skirdama kardomąją priemonę, teisėja kelis kartus Liudmilos klausė, kur dingo tie pinigai. Bet moteris teigė nesuprantanti, ko iš jos norima, aiškino, kad visa tai - tik provokacija. Dėl Grušpelkių bute rastų įkalčių teko girdėti įvairių nuomonių. Kitos žiniasklaidos priemonės paskubėjo paskelbti, jog buvę rasta kelių rūšių narkotinių medžiagų (nuo heroino ir kokaino iki marihuanos), viena televizija net parodė kažkokius per kratą rastus buteliukus. Tačiau vėliau Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai jau kalbėjo, esą šeima prekiavusi tik opiatais. O apie rastus įkalčius daugiau skelbti nenorėta (gal apvylė atliktos ekspertizės?). Pats A. Grušpelkis "Akistatos" žurnalistei aiškino, kad jų namuose pareigūnai rado tik dimedrolio. Dar - astmatikui Liudmilos vaikui skirtų vaistų. Per televiziją rodytas buteliukas "su neaiškios kilmės skysčiu" buvęs sūnaus Edgaro inhaliatorius. Juo jis naudodavęsis ištikus dusulio priepuoliui. Tiesa, aptikta svetimų pasų (kurie galėjo būti kaip narkomanų vietoj pinigų palikti užstatai), aukso dirbinių, brangaus metalo monetų. Dvylikametį Edgarą pareigūnai tardė, "kur mamytė laiko santaupas ir vaistukus". O Arvydo klausė, ar šis turįs juvelyrinių dirbinių įsigijimo čekius. Po daugybės nevaisingų kratų pareigūnai pagaliau, atrodo, liko patenkinti: teismas poniai Liudmilai skyrė dviejų mėnesių suėmimą. Operatyvinių duomenų apie tai, kad Grušpelkių namuose atidarytas "taškas", turima nebe pirmus metus.
Arvydas Grušpelkis pastaruosius įvykius "Akistatai" aiškino šitaip:
- Nesuprantu, kodėl mus taip užsisėdo, krato. Na neplatiname jokių narkotikų, ir aš - visai ne narkomanas. Gal čia A. Paulausko kerštas už tai, kad 1993-iaisiais jo pirmajai žmonai parodėme tokias nuotraukas?
A. Grušpelkis priminė senokai girdėtą istoriją: neva jis Klaipėdos Vanagupės kolektyviniuose soduose buvo su draugais, kai pro šalį pravažiavo A. Paulausko automobilis. Šalia sėdėjusi "visiškai nuoga garsiausia Klaipėdos prostitutė Birutė K". A. Grušpelkio kompanijoje buvęs vienas fotografas, kuris suspėjęs padaryti keletą kadrų.
- Tada A. Paulauskas supyko ir sudaužė aparatą, bet juostelė liko pas mus, - tikino recidyvistas.
Anuomet vyrai patyrę didelį malonumą, kai Varėnoje gyvenusiai Paulauskienei nuvežę vyrą kompromituojančių nuotraukų. A. Paulauskui jie keršiję už tai, kad buvęs "griežtas generalinis".
Nors dabartinis Seimo pirmininkas tokius gandus jau anksčiau yra paneigęs, tai nesutrukdė bėdos prispaustam A. Grušpelkiui priminti seną ir labai neaiškią istoriją. Šiaip jau viską gerai apsvarstantis vyriškis panašiais pareiškimais švaistosi, matyt, iš didelės nevilties.
Beje, A. Grušpelkis pastaruoju metu labai sublogo, serga tuberkulioze. Sutikdamas Naujuosius metus be mylimos žmonos jis visą vakarą verkė.
- Nesiskusiu, nesikirpsiu, kol negrįš Liudmila. Kantriai rūpinsiuosi jos sūnumi, - žadėjo sielvartaujantis pašnekovas. - Anądien pripirkau maisto už šimtą litų ir vežiau į Lukiškes. Buvo likusios trys minutės iki uždarymo, jei būčiau pavėlavęs, būčiau nespėjęs perduoti, - pasakoja savo žygius A. Grušpelkis. - Todėl lėkiau prieš eismą, dariau viražus - pusę Vilniaus pašiurpinau.
Jei L. Grušpelkienės kaltė būtų įrodyta ir ją nuteistų, dvylikametis moters sūnus Edgaras liktų su patėviu. Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, kur A. Grušpelkį neblogai pažįsta, teiravomės, ar toks vyras galėtų būti padorus tėvas.
- Panašu, kad jis vis dėlto narkomanas, - sakė R. Geimanas. - Tiesa, negaliu to teigti, nes iš devyniolikos pastaruoju metu Arvydo turėtų galiojančių nuobaudų - nė vienos už narkotikų vartojimą. Tačiau pats jis kartais prasitardavo, kad gyvenime yra išbandęs viską.
