Šiurena vėjas. Šypsosi saulutė.
Gražus vasarvidis malonina mane!
O mintys sukas: "Būti ar nebūti?"
Kada aš vaikštau Lietuvos žeme.
Gal nebegrįšiu iš namų išėjęs?
Gal kas į širdį peilį suvarys?
O gal pasmaugs banditas "niekadėjas",
Kai tik praversiu kambario duris?
Gal susprogdintas, gal pakartas būsiu?
Gal mano smegenis žudikas ištaškys?
Gal gyvas kur paraistėje supūsiu
Ir nieks daugiau manęs nebematys?
Šventuos kapuos jau ilsisi sugulę
Moksleiviai, prokurorai, kunigai,
Tėvai ir broliai, seserys, motulės,
Banditų nužudyti nekaltai.
Dabar šaly toksai žudynių metas,
Kai žudoma žiauriai be paliovos,
Kai prie lavonų jau visi įpratom
Ir nieks dėl to nekvaršina galvos.
Seimūnams rūpi reitingai ir būstai,
"Prezidentūra" gydo savo inkstukus,
O mūsų galvos krenta kaip kopūstai,
Palikdamos našlaičiais alkanus vaikus.
Kas sustabdys šią pragaištingą "pjūtį",
Kai virpa žemėj nukirsta galva?
Kas atsakys lietuviui - "Būti ar nebūti?",
Pakol kraujuoja mūsų Lietuva?!
A. Šleikus
