Ekspromtas
Ilgų eilučių baladė
Marijos žemėj kažkas vėl dedas -
Temidę kursto aukščiausias vadas,
Kad ji, vargšelė, jau praregėtų,
Visus kaltuosius atskirt mokėtų,
Kad valdininkas, tegu ir "fainas",
Galop pajustų tarnybos kainą...
Gal tai tik kalbos, bet vis tik, regis,
Padus priskrudo ir žemės vagys...
Gal šitas žodis šiek tiek aštrokas,
Bet kai papurto žmogėnus šokas,
Jiems pasidaro lengviau suprasti,
Kad nepametus neverta rasti!
Nuo saulės esam tik trečias luitas,
Tačiau garsėjam skylėtais muitais:
Jei Aukso vilną atveš Tesėjas,
Praleis ir laimins koks nors teisėjas...
O tie, kam dera "kontrabus" gaudyt,
Girti važiuoja gandrų pašaudyt.
Vis prieš Europą susigadinam -
Net prezidentas susigraudino:
Į stalą trenkė, trepsėjo koja,
Kelis teisėjus tuoj paaukojo.
Pajutęs silpstant "kontrabų" jėgą,
Net Gelašvilis iš Vilniaus bėga!..
Galbūt Temidės nūnai paklaus kas:
O kiek pipirų dar gaus Čijauskas?
Ir kas atsako už valdininką,
Kurį ėmimo aistra apninka?
Tuos dalykėlius, Dievuli mano,
Lai komentuoja tie, kas išmano:
Kam duot į nosį, o ką šukuoti,
Kaip reikia vyrams politikuoti,
Ką tartum stuobrį reikėtų rauti -
Tą, kurs, jau davęs, nemoka gauti!
Atrodo, vyksta valdžios ekspromtas -
Atidarytas antrasis frontas:
Prigriebus ponus, kurie paslydo,
Bent kiek iškuopti arklidės vidų.
O gal tik noras juos pabauginti -
Iškaršus kailį ir vėl apginti?
O gal tik šnipštas tas antras frontas?
Nes mano eilės - taip pat ekspromtas.
