Naujoji Mikalda
Nė vienas iš patiltiečių turbūt negalėtų atsakyti į klausimą, kur, kada ir kas tokia buvo ponia Mikalda. Na, gal kuri garbesnio amžiaus moterėlė ir suregs: girdi, kažkada buvusi tokia pranašė, kuri neva draugavusi su Saliamonu. O gal tai buvusi Sabos karalienė ar jos kambarinė? Ar tik ne ji, kambarinė Mikalda, o gal karalienė, išpranašavusi, jog 2000-aisiais ateisianti pasaulio pabaiga?
Taigi patiltiečių žinios apie Mikaldą daugiau negu skurdžios, nebent įsipirštų tokia išvada: 2000-aisiais pasaulio pabaigos požymių nebuvo pastebėta, vadinasi, toji Mikalda arba prasta pranašė, arba datas supainiojo.
Iš to, kas pasakyta, dar visiškai neaišku, kodėl Patilčių soclibo Juozapo Varnos vidurinioji iš trijų senmergių Marė buvo praminta Mikalda.
Žinoma, dabar nė įrodinėti nebereikia, kad garsioji Lenočka mūsų mieloje šalyje pradėjo aiškiaregių erą. Pradėjo ir aptilo. Tačiau šalininkų beregint susilaukė. Viena iš tokių atsirado Patilčiuose - būtent jau paminėtoji Marė.
Jau pirmoji Marės pranašystė, pelniusi jai Mikaldos pravardę, patiltiečius apstulbino. Šiaip jau vyrus daugiau negu reikia gerbusi būsimoji Mikalda labai nesugyveno su alkoholiku iš prigimties ir dar bedarbiu Klepočiumi, kuris negerdavo tik miegodamas. Sykį jinai, Marė, vargonininkienei Rozalijai, su kuria labai draugavo ir kurias abi, kartu paimtas, patiltiečiai pavadino Rozmari, pasakė:
- Žinai, šitas impotentas Klepočius sava mirtimi nemirs!
Ir ką jūs pasakysit? Per vieną pusbėdę audrą Klepočių, aišku, girtą, prislėgė senas papuvęs žilvitis! Mirtinai prislėgė.
Po šio tragiško atsitikimo Rozalija, lyg šarka ant uodegos, kuo plačiausiai išnešiojo po Patilčius žinią:
- Koks Marės proto šviesumas! Kokia aiškiaregystė! Tikra Mikalda!
Ši netikėta naujiena net 200 procentų nustelbė nelaimėlio Klepočiaus žūtį. Nemokamas Marės išgarsinimas Rozalijos lūpomis patiltiečius paveikė dešimt kartų labiau negu miniatiūrinės siuvamosios mašinos reklama, nuolat Marijaus Žiedo brukama į telefilmus ir kitas programų vietas.
Naujoji Mikalda, greitai suvokusi, kad aiškiaregystė ją gali pakylėti į aukštesnes Patilčių visuomenės sferas, ėmė pranašauti kur tik bepasisukdama. Tai ji, pavyzdžiui, iš anksto pasakė Patilčių moterėlėms, jog nėra ko ir mėginti nuversti Galinio liepą, po kuria vyrai buvo įsteigę alaus gėrimo tašką.
Ir tikrai: vyrai, "žaliųjų" padedami, spaudimą atlaikė ir paskelbė Galinio liepą neliečiamu gamtos paminklu.
Galima būtų parankioti ir kitų Marės aiškiaregystės pavyzdžių, bet gal neverta, nes daug svarbiau pabrėžti, kad suradusi savo tikrąjį pašaukimą, naujoji Mikalda kategoriškai nutraukė susitikimų su gyvanašliu Garunkščio Kaziuku seriją. Iš tiesų, kylant į aukštumas, nedera gulinėti Glemžos avietyne arba Jono Kinkos žirniuose. Be to, atsirado ir kita ne mažiau rimta priežastis. Kaziukas susidėjo su kirtėjų brigada, kuri siaubė aplinkinius miškus. Anot Marės, Kaziukas vis tiek sės į cypę. Ši pranašystė kol kas dar neišsipildė, bet, matyt, taip ir bus, kaip Marė pasakė, o tai pridės dar vieną pliusą prie naujosios Mikaldos aiškiaregysčių.
Dar prieš keletą mėnesių kai kurių patiltiečių neliko nepastebėtas Marės ir seniūno Potencijaus Virpšos suartėjimas. Smailesni liežuviai tvirtino, jog būsimosios Mikaldos patartas Virpša iš konservatorių staiga persimetė į liberalus. O tai dar kartą paliudija Marės aiškiaregystės galią, nes po tarppartinių persigrupavimų liberalai įgijo naują pagreitį.
Todėl dar vienas Marės, dabar jau Mikaldos, susitikimas su seniūnu, galima sakyti, buvo neišvengiamas. Ir jis įvyko. Seniūno kabinete ,,tet a tet", tai yra akis į akį. O kadangi ,,tet a tet", tai niekas nežino, apie ką jiedu kalbėjosi, nes su seniūnu konkuruojantys Patilčių asmenys dar nesusiprotėjo seniūnijoje prikaišioti ,,blakių". O gal kol kas mūsuose dar neatsirado mada klausytis seniūnų pokalbių, gal pasitenkinama tik merais? Tačiau tai visai kita kalba, neturinti nieko bendra su aiškiaregyste.
Vis dėlto sekretorė Tekliukė, turinti tokią klausą, kuriai ne kliūtis net poros metrų storumo mūrinė siena, ar spėliodama, ar tikrai nugirdusi, patikimiems žmonėms išplepėjo:
- Aš žinau, šita numerginta senmergė seniūną įtikinėjo, kad jis, nors dar jaunas, bet jau patyręs politikas, privalo turėti savo aiškiaregę. Ir tada jis netrukus, per artėjančius rinkimus, iš seniūno gali virsti seimūnu (kokie panašūs žodžiai!). O jau tada visai nebetoli iki Seimo pirmininko ar premjero kėdės arba net iki prezidento sosto.
- Ir įtikino? - pasiteiravo patikimi žmonės.
- Kas nepolitikuoja, tas neklysta, - įtartina patarle užbaigė slaptą pranešimą Tekliukė, tačiau aiškesnių komentarų ir nereikėjo.
Netrukus seniūnas Virpša įsteigė referentės-analitikės etatą, paskyrė kambarį dešinėje pusėje, sekretorei Tekliukei palikdamas, kaip ir anksčiau, kairįjį kabinetą. Tame dešiniajame įsikūrė referentė-analitikė Marė - naujoji Mikalda. Patilčių liaudies poetas septintokas Amarų Ladzius ekspromtu sukūrė smeigiantį posmą:
Kils Potencijus į aukštį
Ir naudos jis daug turės.
Jam pakilt padės dvi paukštės
Iš dešinės ir iš kairės!
Posmas vos nevirto naująja tautosaka, bet jį nustelbė konkretesni įvykiai.
Aiškiaregių kelias anaiptol ne rožėmis klotas. Visi prisimename: vos iškilusią Lenočką tuojau pat užsipuolė žiniasklaida. Tiesa, apie naująją Mikaldą toji žiniasklaida dar nebuvo suuodusi, tačiau ją, tą žiniasklaidą, bent kelis kartus pranoko sekretorė Tekliukė.
Vieną gražią dieną (taip bent atrodė iš ryto), seniūnui išėjus pietauti, referentės-analitikės ir sekretorės keliai kažkodėl staiga susikirto Virpšos kabinete, kuris beregint virto bušido ringu...
Beje, muštynių ir kitokių kovinių renginių mėgėjų reikėtų paklausti: ar jie žino, kodėl senovės Romoje gladiatoriais niekada neskirdavo moterų? Jei kas nežino, tai galima pasakyti: moterų kova nepripažįsta jokių taisyklių, o prasideda ji spjaudymu viena kitai į akis. Tai labai negražus, labai pasibjaurėtinas reginys, nemalonus žiūrovams.
Tačiau tokiu būdu, t. y. spjaudymusi, prasidėjusi sekretorės ir analitikės dvikova žiūrovų dar neturėjo, nors galėjo labai tikti lažyboms: kuri kurią?
Spjaudymasis apčiuopiamesnių rezultatų nedavė, todėl kabinete-ringe Tekliukė netrukus virto kojomis mosuojančiu Diku Frėjumi, o Marė - besiginančiu Majeda, taikančiu išsukti priešininkui ,,vištos sparnelį", t. y. ranką. Iš pradžių judėti labai trukdė (nors ir neilgi) sijonai bei kitokie moteriški priedai, bet šiems virtus skutais, prasidėjo toks voliojimasis, kokio nė šernai vėsiame purvyne nesugalvoja.
Aiškiaregė analitikė pašėlusiai stengėsi kuo labiau išretinti sekretorei plaukus, o šioji kiek įmanydama nagais vagojo pačią storiausią analitikės vietą, kuri jau buvo plikut plikutėlė.
Bušido kautynėms reikėjo nemažai vietos, todėl nuo kabineto sienų beregint nukrito visi tarpukario ir pastarųjų metų Lietuvos prezidentai, nuo staliuko nučiuožė televizorius ,,Sony", iš knygų lentynos pabiro Maironis, Krėvė, Bernardas Brazdžionis bei keli pasenę Baudžiamieji kodeksai.
Kažkuriai kovotojai įsispyrus kojomis, staiga lyg koks kortų namelis subyrėjo seniūno stalas, o iš jo išriedėjo du pilni ir vienas pradėtas buteliai viskio, vėduokle ant grindų pasklido popieriai su užrašu ,,Tarnybiniam naudojimui", pabiro daugybė netarnybinės smulkmės ir net penki prezervatyvų pakeliai.
Tuo metu ir pasigirdo piktas, bet ir susidomėjęs seniūno balsas:
- Tai koks čia, po velnių, Žalgirio mūšis?
Greito atsakymo nebuvo ir negalėjo būti, nes abi kovotojos atrodė lyg ką tik per erškėtyną atėjusios iš moterų pliažo...
Čia ir reikėtų padėti pasakojimui tašką, mat nuo tų peštynių Patilčių seniūnijoje nieko naujesnio nebeatsitiko. Abi moteriškės kurį laiką sveikindavosi tik užpakaliais, bet rimtesnių veiksmų nebesiėmė, nes seniūnas pažadėjo: jei vėl prasidėsiąs bušido, jis abiem bobom nukarpysiąs nagus ir tarnyboje laikysiąs supančiotas. Vis dėlto dėl atsargos Virpša Mikaldą įtaisė antrajame pastato aukšte, kur jiedu kartais paanalizuoja politinės grandinės: seimūnas "spikeris - premjeras - prezidentas" galimybes.
O sekretorė Tekliukė, taip ir likusi kairėje seniūno kabineto pusėje, irgi prognozuoja: iš tų šiaudų nebus grūdų.
Ką gi, mūsų demokratinis gyvenimas parodys, kuri iš jų didesnė aiškiaregė: analitikė naujoji Mikalda ar patyrusi sekretorė Tekliukė?
