Blyneliai

Papasakojo kolegė. Važiuoja ji vakar iš darbo į namus, pavargusi, irzli, o mintyse jau rikiuoja namų ruošos darbus: ilgas ir nuobodus maisto gaminimas, skalbimas, indų plovimas ir panašiai. Grįžus namo duris jai atidaro vyras, padeda nusivilkti paltą ir visą laiką kažkaip paslaptingai šypsosi. "Užuodi, - sako, - koks malonus kvapas?" Ji atidžiai pauosto ir tikrai, dar koridoriuje jaučia nuostabų maisto kvapą. "Blyneliai!" - vis taip pat šypsodamasis sako vyras. Žmona, laiminga, kad toks rūpestingas ir paslaugus vyras pats viską padarė, džiaugsmingai skuba į virtuvę. Ten - kaip po karo: ant stalo trupiniai, kriauklėje nešvarūs indai, bet tai niekis palyginti su jo žygdarbiu! Ji akimis ieško maisto, bet jo niekur nematyti. "O kur blyneliai?" O vyras: "A! Tai, matyt, kaimynė kepė. Visa laiptinė kvepia..."