Albertas ONIŪNAS
Sausio 1-ąją, apie 16 valandą, Klaipėdoje Panevėžio gatvės viename namų, kilo konfliktas tarp buto šeimininko Artemijaus Matiušovo (72 m.) bei neprašyto svečio Dariaus Vilkišiaus (23 m.). Vežamas į ligoninę, D. Vilkišius mirė.
A. Matiušovas kilęs iš sentikių šeimos, gyvenusios Kauno rajone, Vandžiogaloje. Keturias mokyklos klases baigė dar prie Smetonos. Vėliau likimas nubloškė uostamiestin, čia 35 metus dirbo vairuotoju popieriaus fabrike. Prieš trejus metus mirus žmonai, tapo našliu. Gyvena Panevėžio gatvės daugiabučių rajone, kuris vadinamas aklųjų kvartalu, mat dar sovietmečio šiuose namuose įkurdinti neįgalieji. A. Matiušovas turi daržą, kuriame dirbti pačiam jau per sunku, todėl paprašo pažįstamų ir kaimynystėje gyvenančių žmonių pagalbos. Praėjusią vasarą A. Matiušovas artimiau susipažino su gretimame daugiabutyje gyvenančia Alvyra Mazuriene. Moteris mėgsta išgerti, tad dirbo savo naujojo pažįstamo darže, o už tai buvo vaišinama alumi. Kaip teigia A. Matiušovas, A. Mazurienė yra sakiusi, kad turi sūnų Darių, kuris, kiek išgėręs, visai netenka proto. Tasai Darius buvo priešiškai nusiteikęs naujojo motinos draugo atžvilgiu. Gal dėl to, kad A. Mazurienė turi teisėtą vyrą. Dariaus patėvis yra aklas. Darius ne kartą išgėręs grasino užmušiąs A. Matiušovą, kartą, gal prieš savaitę, veržėsi į senuko butą, tačiau šio namie nebuvo.
Tądien A. Matiušovas leido laiką su savo drauge, kai už durų kažkas sudundėjo ir jos išlūžo. Vidun įsiveržęs D. Vilkišius iškart ėmė mušti buto šeimininką, spyrė jam į galvą. A. Mazurienė, nieko nesakiusi sūnui, pranėrė tarp vyrų ir iš buto pabėgo. A. Matiušovas, supratęs, kad nedaug smūgių teatlaikys, griebė nuo virtuvės stalo duonriekį peilį ir ėmė mosuoti juo prieš įsibrovėlio nosį, o vėliau dukart dūrė į pilvą. Tąsyk D. Vilkišius ėmė trauktis atatupstas ir iš buto išėjo. Per langą šoko ištiktas A. Matiušovas pastebėjo, kad D. Vilkišius guli ant šaligtavio, o šalia jo būriuojasi draugai. Senukas iškvietė policiją, netrukus atvažiavo ir greitoji, tačiau pakeliui į ligoninę sužeistasis mirė.
A. Matiušovas sako, kad po D. Vilkišiaus mirties A. Mazurienė jam skambino telefonu ir grasino, kad visa tai jam taip lengvai nesibaigs. Senukas prisibijo savo buvusios draugės ir D. Vilkišiaus draugų, todėl susirinko būtiniausius daiktus ir persikraustė gyventi pas dukrą. Dabar A. Matiušovas jaučiasi neblogai, tik truputį svaigsta galva. Jis įsitikinęs esąs nekaltas ir jei bus teisiamas, vadinasi valdžia nori, kad tokia netvarka būtų ir toliau.
Tuo tarpu bylą tiriantys pareigūnai linkę manyti, kad A. Matiušovas dūrė peiliu jau išeinančiam D. Vilkišiui, o būtinosios ginties atveju to jau nebereikėjo daryti. Todėl kaltinimai A. Matiušovui gali būti pateikti dėl nužudymo didžiai susijaudinus arba dėl būtinosios ginties ribų viršijimo.
