Remigijus RAINYS
Europos Sąjungos komisija numatė, kad iki 2010 metų visose bendrijos šalyse turi bent 50 procentų sumažėti žuvusiųjų autoįvykiuose skaičius. Tai reiškia, kad po penkerių metų Lietuvoje žuvusiųjų turėtų sumažėti bent iki 350. Tam sudaryta ir artimiausiu metu Vyriausybei bus perduota tvirtinti speciali programa, kuria siekiama ir tarpinių tikslų, kad iki 2008 metų žuvusiųjų skaičius sumažėtų bent 25 procentais. Mūsiškiai eismo organizatoriai numatytus skaičius pasiekti ketina įgyvendindami naujas priemones žmogaus - eismo dalyvio - elgsenos, eismo kultūros, transporto priemonių saugumo srityse ir tobulindami įstatyminę bazę.
Nauja - gerai užmiršta sena
Sudarytoje programoje numatytos priemonės, kaip suprantamiausiai žmonėms paaiškinti, atrodytų, elementariausius dalykus: važiuojant visuomet užsisegti saugos diržus, laikytis Kelių eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio, nesėsti prie vairo išgėrus. Antrame etape bus siekiama užtikrinti efektyvią kontrolę. Pastebėta, kad nuo 2000 metų, kai buvo panaikintas Kelių saugumo fondas ir Kelių policija, avaringumas ėmė didėti. Iki tol egzistavo dvi institucijos, kurios dirbo viena kryptimi glaudžiai bendradarbiaudamos. Jas panaikinus visos už saugų eismą atsakingos institucijos veikė tarsi kiekviena sau. Dabar Vyriausybei teikiamoje programoje numatyti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos reikės padidinti saugos diržų ir vaikiškų specialių saugos lopšių bei saugos kėdučių naudojimo kontrolę, sumažinti apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones, skaičių, sugriežtinti važiavimo greičio kontrolę, pagerinti vairuotojų mokymą ir egzaminavimą, pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą. Taip pat numatoma sustiprinti vairuotojų darbo bei poilsio režimą ir gerinti eismo kultūrą bei vairuotojų švietimą. Tam reikės gerokai pagerinti informaciją - visuose vietose, kur greitis kontroliuojamas specialiais prietaisais, būtina pastatyti apie tai informuojančius ženklus. Šių veiksmų esmė - ne nubausti vairuotoją, o įspėti jį, kad toje zonoje jis važiuotų leistinu greičiu, nes bet koks jo padarytas pažeidimas bus užfiksuotas. Jau šiais metais pirmieji tokie ruožai su greičio kontrolės matuokliais turėtų būti įrengti automagistralėje Vilnius - Kaunas. Drauge ketinama svarstyti ir galimybę padidinti leistiną greitį kelyje Vilnius - Kaunas, kuriame kone visi vairuotojai važiuoja greičiau nei leistinu 100 kilometrų per valandą greičiu. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Virgilijus Sadauskas tokį draudimą prilygina reikalavimui negerti vandens - vis vien visi jį gėrė ir gers. Geriau jau įvesti specialias griežtai kontroliuojamas riboto greičio zonas ir netrukdyti eismui.
Techninė apžiūra - tiesiog kelyje
Planuojama, kad galbūt reikėtų iš viso atsisakyti periodinės techninės apžiūros, kaip tai padarė amerikiečiai, o automobilio techninę būklę kontroliuoti tiesiog jį sustabdžius kelyje. Juk svarbu ne kosmetiniai prieš technines apžiūras atlikti pataisymai, o automobilio saugumas tam tikru momentu konkrečiame kelyje. Norima pasiekti, kad techninio patikrinimo metu būtų kreipiamas dėmesys ne į aplankstytą automobilio stogą ar dureles, kurie didesnės įtakos eismo saugumui neturi, o į tai, ar automobilyje yra oro pagalvė ir, jei jis anksčiau buvo patekęs į eismo įvykį, ar pakeistas saugos diržų įtempimo mechanizmas. Dabar situacija techninės apžiūros centruose dažnai primena anekdotą apie dantų gydytoją, kuris savo pacientui sako, kad užplombuoti skaudančio danties negali, tačiau šis vis tiek privalo pas jį pasitikrinti profilaktiškai. Todėl ateityje automobiliuose privalės būti visi saugų eismą užtikrinantys elementai, kuriuos numatė gamintojas, net jei juos pakeisti galės tik jis pats.
Ataskaitos - kas mėnesį
Siūloma nuolat vykdant saugos diržų, šalmų ir vaikiškų saugos kėdučių naudojimo kontrolę, kas mėnesį apie rezultatus informuoti Saugaus eismo komisiją. Kol kas egzistuoja tik deklaratyvus požiūris, jog policija tai turi kontroliuoti, tačiau jei iš pareigūnų nereikalaujama ataskaitos, kiek jie konkrečiai patikrino vairuotojų, ar jie buvo užsisegę saugos diržus, pareigūnai mieliau matuoja greitį ar sukiojasi kitose pelningesnėse vietose. O kai kas mėnesį reikės pateikti informaciją, kiek atlikta patikrinimų ir išaiškinta pažeidėjų, norom nenorom teks atkreipti dėmesį ir į saugos diržus.
Masiniai patikrinimai - kas ketvirtį
Panašiai siūloma mažinti ir mėgėjų sėsti prie vairo neblaiviems skaičių. Visi vairuotojai žino, kad apsvaigus vairuoti nevalia, tačiau neretas šio reikalavimo nepaiso. Tačiau juk aplinkiniai žmonės puikiai mato, kada prie vairo sėdasi iš baro, kavinės ar restorano išėjęs vairuotojas ar jį namo išlydi ką tik drauge kilnojusieji taurelę. Vokiečiai tokiu atveju sako: "Išgelbėk draugą!", o lietuviai, pranešę apie neblaivų pažeidėją, vis dar laikomi skundikais. Vis dėlto tikimasi, kad tautinis bruožas skųsti artimuosius vis tik nusvers ir pranešimų apie neblaiviuosius prie vairo policija gaus dažniau. Numatoma, kad ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pareigūnai turės patikrinti visus kuriuo nors keliu važiuojančius vairuotojus. Gal bent tokia nuolatinė galimybė prieš save netikėtai išvysti alkotesterį sudrausmins taurelės mėgėjus.
Mokytis visą gyvenimą
Programoje siūloma parengti naujus vairuotojų mokymo ir tobulinimosi kriterijus. Kol kas dar diskutuojama, ar visi vairuotojai privalės baigti specialius tobulinimosi kursus kas penkerius ar kas trejus metus, tačiau tokia prievolė numatoma. Teigiama, kad išlaikęs vairavo ir Kelių eismo taisyklių egzaminus vairuotojas vėliau mažai tesidomi taisyklių pakeitimais, o mažiau važinėjantieji praranda savo kvalifikaciją. Juo labiau kad kasmet atsiranda vis greitesnių ir sudėtingesnio valdymo transporto priemonių. Todėl ir numatoma, kad visiems vairuotojams periodiškai teks pasitikrinti ir teorines, ir praktines žinias.
