Alvidas JANCEVIČIUS
Tai atsitiko 2002 metų kovo 3-iosios priešpietę tuometinėje Pravieniškių 2-ojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Šeši laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, susibūrę į organizuotą grupę, apsiginklavę metaliniais strypais bei medine kuoka, ketvirtojo būrio 42-ojoje gyvenamojoje sekcijoje užpuolė Robertą V. Vėliau teismo medikai suskaičiuos, kad aukai rankomis, kojomis, kuoka bei strypais į įvairias kūno vietas buvo suduoti ne mažiau kaip 88 smūgiai. Ne mažiau kaip 17 smūgių teko į galvą, 3 - į kaklą, 10 - į liemenį, po 12 - į abi rankas, 13 - į dešinę, o 21 smūgis - į kairę koją... Nuo tokio daužymo Robertas V. buvo praradęs sąmonę, nors jautė didelį fizinį skausmą ir kančias. O vežamas į ligonę vyras po trijų valandų mirė.
Kauno apygardos teismas žiaurios orgijos dalyviams buvo negailestingas. Nikita Bazinas ir Robertas Muradianas, iš dalies pridėjus ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes, gavo po 14 metų laisvės atėmimo, Aleksandras Kuzmenokas už grotų bus 10, o Ruslanas Krasnovas - 9 metus ir du mėnesius.
Kartu buvo nuteisti dar N. Pivrikas bei A. Ornovskis. Tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus viso šešetuko apeliacinius skundus, jie toliau nesiskundė.
O štai pirmieji keturi nutarė laimę išmėginti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Savo kasaciniame skunde N. Bazinas nurodė, jog Kauno apygardos teismas rėmęsis A. Kuzmenoko vienašališkais parodymais, kad būtent jis, N. Bazinas, sudavęs Robertui V. per galvą. Teismas neteisingai įvertinęs veiksmus, nes nuo jo smūgių Robertas V. tikrai nebūtų miręs.
R. Krasnovas prašė bylą prieš jį nutraukti. Jis teigė atsitiktinai atsidūręs ne laiku ir ne vietoje. O vien buvimas įvykio vietoje negalįs būti prisidėjimu prie nusikaltimo. Teismas atsižvelgęs į įslaptintų liudytojų parodymus, kurie tiesiogiai neįrodą jo dalyvavimo vykdant nusikaltimą, ir visai netikrinęs jo bei kitų proceso dalyvių duotų parodymų.
R. Muradianas skunde pageidavo teisingos bei motyvuotos bausmės. Apygardos teismas rėmęsis ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, nors, matydamas akivaizdų tyrimo neobjektyvumą ir tendencingumą, jis atsisakęs duoti parodymus. Jo trys smūgiai į nepavojingas gyvybei vietas bei esant faktiniam įrodymui, kad išankstinio susitarimo ir tyčios nužudyti nebuvo, leidžia jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.
A. Kuzmenokas teigė prisipažinęs dėl savo veiksmų, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės tyčinį nužudymą ir tai padaręs dėl grasinimo. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir įvertinęs jo dalyvavimą darant nusikaltimą, tačiau paskyręs beveik tokią pat bausmę kaip ir kitiems grupės nariams, o apeliacinės instancijos teismas jos nesumažinęs. Nusikaltimas buvęs atskleistas tik jo dėka, jis pats paprašęs iškviesti prokurorą duoti parodymus, vienintelis prisipažinęs nusikaltęs ir gailėjęsis, davęs išsamius parodymus ir jų nekeitęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, jog teismai pagrįstai pripažino, kad visi keturi nuteistieji kalti dėl Roberto V. nužudymo. Šiuo atveju nėra svarbiausia, nuo kokio smūgio nukentėjusysis mirė. Svarbu, kad nemažai suduotų smūgių buvo pavojingi gyvybei ir tai padarę asmenys suvokė savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei. Jie numatė nukentėjusiojo mirtį ir to siekė.
Kolegijos teigimu, tyčinis nužudymas galimas bet kokia bendrininkavimo forma. Tyčinio nužudymo vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavę atimant gyvybę nukentėjusiajam. Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik kūno sužalojimų padarymu, bet ir galimybės priešintis atėmimu. Jei nukentėjusysis miršta nuo kūno sužalojimų visumos, už tai atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
O nuteistojo A. Kuzmenoko teiginys, jog apygardos teismas paskyrė jam beveik tokią pat kaip kitiems grupės nariams, bausmę neatitinka tikrovės. Šiam nuteistajam paskirtas mažiausias laisvės atėmimo laikas - aštuoneri metai. A. Kuzmenokas tikrai prisipažino dėl savo veiksmų, padėjo atskleisti organizuotos grupės tyčinį nužudymą. Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę negu numatyta įstatymo bausmę. Paskirtoji bausmė artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nuteistųjų Nikitos Bazino, Roberto Muradiano, Ruslano Krasnovo ir Aleksandro Kuzmenoko kasacinius skundus atmetė.
