Irena ZUBRICKIENĖ
Rodės, gana aiškios baudžiamosios bylos tyrimas Kalvarijos policijos komisariato Tardymo skyriuje (Marijampolės apskritis) buvo priverstas buksuoti, kadangi žmogaus žūtimi pasibaigusios avarijos kaltininkas nuo pat pradžių pasirinko melo taktiką - siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo žuvusįjį ir tikino praradęs atmintį, vėliau kaitaliojo parodymus. Tik paprotintas advokatės kalvarijietis Morenas Pakarskas (26 m.) atmintį "atgavo" ir tapo nuoširdus. Tai jam padėjo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.
Susitikimas baigėsi tragiškai
Praėjusių metų liepos 12-ąją kalvarijietis moksleivis Audrius Augustauskas (17 m.), pusdienį su mama remontavęs ir dažęs savo namus, po pietų išėjo prie upės išsimaudyti. Tik vėliau Aldona Augustauskienė sužinos, kad sūnus tuokart užėjo pas kaimynystėje gyvenančius Pakarskus. Bene dešimtmečiu vyresnis Morenas Pakarskas (jis ir Audrius nebuvo jokie draugai) tuo metu tvarkė rūsį. Moreno paprašytas Audrius parnešė keletą butelių alaus. Juos išgėrę kaimynai sugalvojo nuvažiuoti pas netolimame kaime gyvenantį Moreno draugą Darių Bulevičių. Svečiai Bulevičių namuose užtruko.
Morenas gurkšnojo toliau. Nuo besisvaiginančių suaugusiųjų neatsiliko ir gerti nepratęs Audrius. Tik vaikinas niekaip nesutiko likti nakvoti, nes rytą jam reikėjo būti Marijampolėje, Profesinio rengimo centre, kur mokėsi. Dariaus Bulevičiaus ir jo motinos teigimu, neblaivus Morenas sėdo prie vairo, Audrius - keleivio pusėje, ir automobilis pasuko Kalvarijos link. Tuoj tapo žinoma, kad girti vyrai namų nepasiekė. Žvyruotame Kalvarijos - Gražiškių - Vištyčio kelyje nesuvaldytas lengvasis automobilis nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, abu juo važiavę kalvarijiečiai iškrito pro langus, ir Audrius Augustauskas nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Bandė apkaltinti žuvusįjį
Lengvą galvos traumą patyręs Morenas Pakarskas, kurį pirmieji avarijos vietoje atsidūrę pravažiuojantys vairuotojai aptiko ne prie mašinos vairo, o iškritusį, pasinaudojo šia situacija ir pareigūnams pradėjo tikinti nieko neprisimenąs, tad ir abejojąs, ar lemtingu momentu vairavęs savo tėvo automobilį. Esą neblaivus Audrius taip norėjo namo, kad kelis kartus reikalavo automobilio raktelių ir ketino vairuoti pats - esą jis ir avariją padaręs. Žuvusiojo artimieji buvo priblokšti: nepilnametis Audrius ne tik dar neturėjo vairuotojo teisių, bet ir niekada nesiverždavo pavairuoti. Tiesos ieškojusiems pareigūnams prireikė kelių ilgai trunkančių ekspertizių - kriminalistinės ir kompleksinės teismo medicininės-autotechninės.
Kai pagaliau buvo gautos ekspertų išvados, patvirtinančios, jog automobilį vairavo M. Pakarskas (pagal abiejų vyrų drabužių pluoštų ir mašinos sėdynių užvalkalų pluoštų mikrodaleles, pagal abiejų patirtų sužalojimų pobūdį), "amnezijos" "kamuojamas" Morenas, gelbėdamas savo kailį, skubiai susirado advokatę, tikėdamasis patarimų, kaip sušvelninti savo padėtį (iki tol jis buvo atsisakęs gynėjo paslaugų). Štai nuo tada (apie porą mėnesių iki teismo) M. Pakarskas, ekspertų tarsi įstumtas į kampą, tapo nuoširdus ir jau neneigė savo kaltės - netgi apsilankė žuvusiojo namuose ir atlygino per 3 000 litų siekusius materialinius nuostolius. Vyriškis aiškino melavęs apimtas baimės - esą turint šeimą labai nesinori prarasti laisvę.
Taškai sudėlioti, bet...
Iki teismo ilgai painiotą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius pripažino anksčiau neteistą Moreną Pakarską esant kaltą dėl tragiškos avarijos. Už M. Pakarsko įvykdytą nusikaltimą (mirtiną avariją padarė būdamas girtas) Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvylikos metų. Prokurorė kaltintoja Ramunė Stanulytė siūlė teisiamąjį pasiųsti į koloniją-gyvenvietę penkeriems su puse metų. Tačiau atmintį "atgavęs" ir laiku melo atsisakęs Morenas, jaunos šeimos galva, įvykdė visas sąlygas, leidžiančias teismui atidėti jam paskirtą bausmę už netyčinį nusikaltimą: buvęs bedarbis įsidarbino suvirintoju vienoje bendrovėje, daugiau nepateko į teisėsaugininkų akiratį, atsiprašė žuvusiojo artimųjų ir iki teismo atlygino jiems materialinę žalą, nuoširdžiai gailėjosi (nors ir pavėluotai). Todėl teismas jam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę (taip pat atimta teisė penkerius metus vairuoti transporto priemones), bet jos vykdymą atidėjo trejiems metams.
Tris dukras ir vieną sūnų užauginusi, bet staiga jo netekusi našlė Aldona Augustauskienė pratinasi gyventi naujomis sąlygomis - prie namuose esančių dviejų gedulo juostelėmis pažymėtų portretų (Aldonos vyras mirė 1995 metais po ligos). Vienintelis sūnus motinai nuolat kartodavo visam laikui liksiąs gyventi su ja. Ypatingą Audriaus artumą motina pradėjo jausti mirus šeimos galvai. Lankydamasis kapinėse sūnus nuolat primindavo, kad gavęs vairuotojo teises mamą kasdien nuvešiąs prie tėčio kapo - šitaip abu mažiau vargsią. Sūnaus netektis Aldonai tarsi būtų atkrapščiusi senas žaizdas. Moteriai suprantamas ir Pakarskų šeimos skausmas, tačiau atleisti už melą bei apkalbas ir viską užmiršti neįmanoma.
Vlado GESAIČIO nuotrauka:
- Sūnaus netektį A. Augustauskienei apkartino melas ir apkalbos
