Trys jauni lietuvaičiai - Pasvalio rajono Kraštų kaimo gyventojas, 2 grupės invalidas, neteistas, šiuo metu niekur nedirbantis Audrius Drevinskas (25 m.), to paties rajono Nairių kaimo gyventojas, irgi neteistas, irgi neturintis pastovaus užsiėmimo Dainius Strelčiūnas (24 m.) bei visaginietis, UAB "VP Market" apsaugos darbuotojas, taip pat teisiamųjų suole nesėdėjęs Kęstutis Eniulaitis (30 m.) - įkliuvo per savo "žioplumą". Pirmasis buvo teisiamas už cigarečių kontrabandą, o kiti du - už netinkamą pareigų vykdymą.
Pernai, vieną birželio pavakarę, A. Drevinskas automobiliu "Fiat Ducato" kirto Latvijos - Lietuvos valstybinę sieną Germaniškio kaime (Biržų r.), pasirinkdamas tokį pasienio kontrolės postą, kuriame nevykdomas muitinės patikrinimas. Ne veltui buvo taip daroma - ogi minėtas automobilis buvo "prifarširuotas" kontrabandinių cigarečių, kurių vertė, kaip vėliau buvo paskaičiuota, siekė 40 000 litų.
Na o kuo gi nusikalto tuometiniai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Biržų užkardos sargybos būrio pasieniečiai Dainius Strelčiūnas ir Kęstutis Eniulaitis? Šiedu vyrukai, pasirodo, tą dieną kaip tik budėjo Germaniškio poste ir, švelniai tariant, tinkamai neatliko savo pareigų, "nepastebėjo", kad automobilyje pilna kontrabandinių prekių. Toks valstybės tarnautojų "apsižioplinimas" buvo įvertintas kaip pasieniečio vardo diskreditavimas, sumenkinimas visuomenės akyse bei didelės žalos valstybei ir jos ekonominiams interesams padarymas.
Audrius Drevinskas teisme savo kaltės nepripažino. Jam esą tą dieną paskambinęs Rygoje gyvenantis pažįstamas vyrukas vardu Jura ir pasiūlęs cigarečių. Abu sutarę susitikti Germaniškio kaime, prie Nemunėlio upės. Kokiu būdu latvis tas cigaretes pergabenęs į Lietuvos teritoriją, teisiamasis tvirtino net nenutuokiąs, be to, per daug ir nesidomėjęs. Radęs "verslo" partnerį miškelio tankmėje berymantį prie cigarečių dėžių, A. Drevinskas sutikęs visas jas nupirkti. Tuo metu sumokėjęs 9 000 litų, dar kažkiek likęs skolingas. Na, o kai pasikrovęs fiatą pajudėjęs miško keliuku, prie pasienio užtvaro jį sustabdę pasieniečiai (tuometiniai A. Drevinsko bendradarbiai!). Jie krovinio netikrinę, ką vežąs, nesiteiravę, mat fiato vairuotojas patikinęs buvęs prie upės - dar Lietuvai priklausančioje teritorijoje.
Teisiamasis A. Drevinskas teisme prisipažino pirkęs cigaretes, išvengęs muitinės kontrolės ir padaręs žalą valstybei, tačiau neigė turėjęs tikslą užsiimti kontrabanda. O apie kokias nors derybas su kolegomis pasieniečiais, girdi, negalėję būti ir kalbos.
Dainius Strelčiūnas teisme buvo kiek nuoširdesnis. Anot šio pasieniečio, privažiavęs prie užtvaro bendradarbis A. Drevinskas sumelavo vykstąs nuo upės, todėl ir nepatikrinęs jo dokumentų bei krovinio (mat paprastai tikrinami tik tie asmenys, kurie kerta valstybės sieną). Tuo tarpu Kęstutis Eniulaitis pareiškė, jog tuo laiku, kai prie užtvaro stabtelėjo A. Drevinsko fiatas, jis tvarkė kitus dokumentus, o iš bendradarbio D. Strelčiūno gestų suprato, kad fiato vairuotojas valstybės sienos nekirto. Todėl esą ir nematęs reikalo tikrinti asmens ir automobilio dokumentus bei įvesti juos į duomenų bazę.
Nors įtariamieji minėtais nusikaltimais visaip suko uodegas, liudytojai papasakojo ką kita. Štai Sigitas J. iš anksto buvo gavęs operatyvinės informacijos, kad būtent tą birželio vakarą A. Drevinskas per valstybės sieną gabens cigarečių krovinį. Poste tuo metu budėję pasieniečiai D. Strelčiūnas ir K. Eniulaitis net neįtarė, kad kiekvieną jų veiksmą seka akylas žvilgsnis. Liudytojas puikiai matė, kaip A. Drevinsko vairuojamas automobilis iš Latvijos pusės įvažiavo į postą ir tuojau pat, pakėlus užtvarą, buvo praleistas (užtvarą pakelti, girdi, galėjo ne kas kitas, o K. Eniulaitis, mat D. Strelčiūnas tuo laiku priėjo prie fiato ir trumpai šnektelėjo su automobilio vairuotoju). Tad vos tik įtartiną krovinį gabenęs fiatas pajudėjo Biržų link, prasidėjo gaudynės (fiato vairuotojas nepakluso reikalavimams sustoti), kurios baigėsi tik privažiavus Biržus ir sutelktoms gausioms policijos pajėgoms užblokavus kelią.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas teisiamiesiems paskelbė štai tokį nuosprendį. A. Drevinskas buvo pripažintas esąs kaltas dėl kontrabandos ir nuteistas kalėti pustrečių metų. Pritaikius LR įstatymą "Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metų sukaktį", A. Drevinskas nuo neatliktos bausmės dalies buvo atleistas. Pasieniečių D. Strelčiūno bei K. Eniulaičio veiksmuose teisėjas įžvelgė BK 229 straipsnio (tarnybos pareigų neatlikimas, jei tuo padaroma žala valstybei) požymius. Kęstutis Eniulaitis už šį nusikaltimą buvo nuteistas 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda, tačiau, pritaikius LR BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų laikotarpiui. Be to, K. Eniulaitis įpareigotas visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Dainiui Strelčiūnui irgi skirta tokio dydžio bauda, tačiau bausmės vykdymas atidėtas. Nuteistasis taip pat įpareigotas susirasti darbą arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir per visą bausmės atidėjimo laiką nekeisti gyvenamosios vietos (be prižiūrinčios institucijos sutikimo).
Automobilis "Fiat Ducato", kuriuo buvo vežamos kontrabandinės cigaretės, pasirodo, priklausė ne A. Drevinskui, o jo pažįstamam Ž. Padkauskui. Kadangi teisme pritrūko įrodymų, jog paskolindamas automobilį A. Drevinskui Ž. Padkauskas turėjo žinoti ar galėjo žinoti, kad ši transporto priemonė gali būti panaudota darant sunkų nusikaltimą, automobilis nebuvo konfiskuotas - tik sugrąžintas teisėtam jo savininkui.
Taip sakant, iš didelio debesies - mažai lietaus...
