Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- A, tai jau juos nuteisė? - perklausė nukentėjusiosios Erikos (vardas pakeistas) močiutė, vis dar baimindamasi, kad tik neįgriūtų į trobą būrys chuliganų ir, kaip ne kartą buvę anksčiau, nepultų muštis, grasinti ir bauginti...
Sužinojusi, po kiek metų anūkės skriaudikams teks praleisti už grotų, iš lovos dėl kojų sąnarių ligos antri metai nepasikelianti senutė nudžiugo, tačiau neilgam... Galiausiai prasitarė mananti, jog ir dešimties ar penkiolikos metų bausmės tokiems būtų per mažos.
- O, kad būčiau pajėgusi nueiti į teismą... - senolė nubraukė skruostu nuriedėjusią ašarą. - Visiems atvirai būčiau papasakojusi, kokį siaubą per tuos trejus metus prisiėjo mudviem su anūkėle iškentėti, kiek naktų nemiegoti, baiminantis, kad tie banditai padegs trobą, suluošins, užmuš, sutemus patykos kur už kampo...
Pasak ligotos moteriškės, nebus ramu ir dabar - juk čia pat, Panevėžyje, gyvena nuteistųjų artimieji, kurie, kaip Erika buvo užsiminusi, per teismo posėdžių pertraukas atvirai grasino keršysiantys - akis rūgštimi išdeginsiantys! Matyt, nesitikėję tokio teismo nuosprendžio, žagintojai irgi neišsilaikė savo aukai nepagrasinę: "Žinok, mes sugrįšim - tau gyvenimo nebus!"
Nusižiūrėjo tėvų apleistą paauglę
Erika gyveno su močiute, nes vos gimusios dukrelės motina atsisakė. Tėvo mergaitė nepažinojo išvis, o su seserimi ir broliu susitikdavo labai retai. Ne motina - seneliai Eriką rengė ir maitino, išleido į mokyklą. Dvylikametė mergaitė, pasak jos močiutės, žiauriai nukentėjo nuo patėvio, motinos dabartinio vyro - buvo išprievartauta. Iš pradžių artimieji ruošėsi apie tai informuoti prokuratūrą, tačiau apsigalvojo. Girdi, vis tiek jau nieko nepakeisi... Kaip dabar močiutė mano, anksti patirti sekso pojūčiai Erikai turėjo žalingos įtakos - apie bręstančią mergaitę mokykloje netrukus ėmė sklisti gandai kaip apie lengvai pasiekiamą...
Viskas prasidėjo 1996 metų rudenį, kai Erikai dar tik ėjo šešiolikti metai. Tą vakarą namo žingsniavusią mergaitę pavijo moskvičius. Prie automobilio vairo sėdėjo kaimynas, tos pačios vidurinės mokyklos, kurią lankė ir Erika, buvęs moksleivis Dainius. Šalia jo - Erikai iš matymo pažįstamas Laimis. Vaikinai maloniai pasisiūlė pavėžėti - Dainius Rožyno mikrorajone gyvenąs vos už kelių namų! Erika nujautė, ko iš tikrųjų reikia šiems vaikinams, todėl lipti į mašiną atsisakė. Ilgai nesicackinę bernai panelę į mašiną įsitempė jėga - ta net riktelėti nesuspėjo... Pakeliui į automobilį įsėdo dar vienas Erikai iš matymo pažįstamas vaikinas, Mantas. Visa ši kompanija nukako į pastarojo motinos namą B. Sruogos gatvėje, kurio antrajame aukšte buvo įrengta sporto salė.
Netrukus į atokią vietelę suvirto dar gal kokie dešimt bernų. Iš pradžių jie į Eriką net dėmesio nekreipė - vieni lošė kortomis, kiti gėrė svaigalus. Tačiau kai paauglė pabandė iš patalpos tyliai pasišalinti, kelią tarpdury pastojo Dainius Simonaitis ir Laimis Jonikas. Niekur, mergele, girdi, neskubėk - dar teks padirbėti! Na, ir prasidėjo... Žagintojai išsirikiavo eilute ir nė kiek vieni kitų nesidrovėdami nedidelėje patalpėlėje ant čiužinio nusviestą Eriką žagino įvairiais būdais... Tie, kurie "pasisotino" - išėjo, o likusieji orgiją tęsė...
Galiausiai D. Simonaitis išsitraukė fotoaparatą ir pareikalavo, kad Erika nuoga pozuotų. Ne šiaip sau staipytųsi, o darytų taip, kaip liepiama - "išlaužtų" šlykščiausias pozas! Nesutiko mergina taip žemintis geruoju - buvo priversta jėga... Kam to reikėjo? Ogi tam, kad vėliau niekšai ją galėtų šantažuoti: pasiskųsi - parodysim, kokia neva esi, niekas tavim nepatikės!
Po "fotosesijos" žagintojai sumigo. Erika tuo pasinaudojo - parbėgo namo ir apie ištikusią nelaimę pasipasakojo močiutei. Pasiligojusi senolė išsigando ne mažiau už anūkę - buvo nutarta viską nutylėti.
Ėmė grasinti ir močiutei
Tasai tylėjimas paauglės skriaudikus paakino naujiems žygiams. Pasijutę esantys nebaudžiami bernai pas Eriką ėmė lankytis būriais vos ne kasdien. Verždavosi pro vartelius, lįsdavo į trobą - reikalaudavo, kad Erika nedelsdama važiuotų su jais. Močiutė aiškiai suprato, kuriems galams jos anūkė tiems tipams reikalinga, tačiau gąsdinimai policijos iškvietimu agresyviai nusiteikusius bernus tik prajuokindavo. O vienąkart, pasak močiutės, Erikos namie neradę chuliganai pagrasino ir ją, septyniasdešimtmetę, į mišką nusivežti! Tada, girdi, žinosi, kaip mus gąsdinti ir tą savo k... slėpti! Ir močiutė, ir Erika buvo tiek įbaugintos, kad bijodavo vienos nakvoti troboje - kviesdavosi kaimynus! Kodėl ir tuomet tylėjo? Vėl nugalėjo baimė. Ką, girdi, jiedvi galėjusios padaryti, jei pakviesti policijos pareigūnai su apie langus šliaužiojančiais chuliganais pasilabindavo, šnekteldavo ir nurūkdavo savais keliais!
Sodo namelyje kalino penkias paras
Kuo toliau, tuo labiau chuliganai įžūlėjo. Iki tol, pasinaudoję merginos kūnu, greitai ją ir paleisdavo, o kartą pasigavę gatvėje nusivežė į šalia Panevėžio esantį "Paparčio" sodų bendrijos sodo namelį ir ten pralaikė net penkias paras! Visą šį laiką Erika buvo verčiama lytiškai santykiauti ne tik su pagrobėjais R. Mikulėnu bei V. Selbachu (pastarojo giminaičiams tasai sodo sklypas kaip tik ir priklausė), bet ir su jau gerai pažįstamais L. Joniku, D. Simonaičiu, taip pat nepilnamečiu M. Petročiuku. Galiausiai kompanija nusprendė pasipelnyti - Eriką ėmė pardavinėti visiems norintiesiems! Kaina už vieną kartą - 25 litai.
Erika neturėjo jokių šansų iš sodo ištrūkti: keli bernai ją saugojo (vienos neišleisdavo net į tualetą!), kiti lėkdavo į Panevėžį ieškoti klientų, treti už gautus pinigus parūpindavo maisto ir degtinės. Mergina buvo laikoma ne kambaryje, o šaltame sandėliuke, miegojo ant cementinių grindų, negaudavo valgyti, nuolat buvo mušama.
Erikos močiutė tomis dienomis ėjo iš proto - anūkė susiruošė į treniruotę ir nesugrįžo! Gal ji jau nebegyva? Nors ir labai bijodama, nors ir turėdama mažai vilčių, kad suras, senolė galiausiai apsisprendė viską pranešti policijai. Apie tai sužinojęs D. Simonaitis Eriką iškart parvežė į namus. Tačiau tuo viskas nesibaigė - smurtautojai pareikalavo, kad Erika už atgautą laisvę atsilygintų! Suveiktų spirito, iš kur nori paimtų auksinį žiedą ir dar parūpintų nemažą kiekį pinigų!
Viskas išaiškėjo atsitiktinai
Nesibaigiantys smurtas ir seksualinė prievarta prieš neapgintą ir nepajėgiančią apsiginti nepilnametę išaiškėjo atsitiktinai. 1998 metais vieno turto prievartavimu įtariamo panevėžiečio namuose buvo daroma krata, per kurią buvo rasta mėgėjiškų pornografinių nuotraukų. Keliose iš tų nuotraukų buvo vaizduojamos brutalios seksualinės prievartos scenos. Vieną iš trijų pozavusių merginų - Eriką - pareigūnai atpažino. Pakviesta pasikalbėti mergina papasakojo apie kelerius metus trunkančias skriaudas.
Beje, kitos dvi nuotraukose užfiksuotos moterys - taip pat panevėžietės. Viena jų, buvusi L. Joniko draugė, niekam jokių pretenzijų neturėjo, o antroji, keliolika kartų blaivykloje pabuvusi vyresnio amžiaus moteris, mažai ką tegalėjo prisiminti ir paaiškinti...
Apylinkės prokuratūroje dėl nepilnametės Erikos išžaginimo buvo iškelta baudžiamoji byla. Kadangi prisiėjo aiškintis ne vienerių metų senumo įvykius, dėl įrodymų stokos bylą tai sustabdydavo, tai vėl atnaujindavo.
Per apklausas įtariamieji atkakliai tvirtino nieko bendro su Erika neturėję, tik D. Simonaitis, kaimynas, neneigė ją iš matymo pažinojęs. Tiesa, ilgainiui kai kurie iš įtariamųjų palūžo - davė tokius parodymus, kurie idealiai sutapo su nukentėjėlės išsakytais skundais.
Teisme žagintojų šutvė vėl sugrįžo prie ankstesnių pozicijų - viską neigti.
Nuosprendis
Valstybinį kaltinimą šioje neeilinėje byloje palaikę Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai prašė teisėją Dainiui Simonaičiui (23 m.) ir Laimiui Jonikui (25 m.) skirti po dešimt, Mantui Valčiukui (23 m.) - šešerius, o Mindaugui Petročiukui, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo dar nepilnametis - pusšeštų metų laisvės atėmimo. Daug? Pasak prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės, tikrai ne! Nes Erikos skriaudėjų įžūlumui, cinizmui ir patyčioms nebuvo ribų! Nesvarbu, girdi, kokios kalbos apie jauną mergaitę būtų sklandžiusios - taip su žmogumi elgtis nevalia. Kita vertus, anot prokurorės, už grupinį nepilnametės išžaginimą baudžiamieji įstatymai numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 15 metų, o buvo pasiūlyta viduriukas.
Panevėžio apylinkės teismo teisėjas A. Gaspariūnas žagintojams skyrė šiek tiek švelnesnes bausmes. D. Simonaičiui 8 metus ir 3 mėnesius, L. Jonikui - 8 metus, M. Valčiukui - 6 metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos. Taip pat priėmė nutartį konfiskuoti dalį nuteistųjų asmeninio turto. M. Petročiukas gavo 5 metus, tačiau pritaikius amnestiją nuo neatliktos bausmės dalies buvo atleistas. Dar du kaltinamieji, R. Mikulėnas (20 m.) ir V. Selbachas (21 m.), nusikaltimų metu taip pat buvę dar nepilnamečiai, nuo teismo pasislėpė, todėl byla jų atžvilgiu išskirta į atskirąją, paskelbta paieška. Mūsų turimais duomenimis, V. Selbachas slapstosi ne Lietuvoje.
Žagintojus pažįstantys panevėžiečiai po teismo kalbėjo, jog tokių kaip D. Simonaitis, L. Jonikas ar M. Valčiukas nepataisys jokie kalėjimai.
D. Simonaitis buvęs anksčiau teistas už bandymą neteisėtai kirsti valstybinę sieną, o prie išžaginimo bylos buvo prijungtas ir chuliganizmo epizodas (kilus tarpusavio konfliktui peiliu sužalojo pažįstamą vaikiną). Prieš kurį laiką D. Simonaitis subadė kažkuo neįtikusį kaimynų šunį, tačiau dėl šio nusikaltimo byla nebuvo keliama - su šuns savininkais susitaikė.
M. Valčiukas anksčiau buvo teisiamas už turto prievartavimą.
