Žymus visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lygos steigėjas, buvęs Seimo ir Panevėžio miesto tarybos narys Antanas Terleckas šiandien švenčia 80 metų jubiliejų. Anksčiau nuolat televizoriaus ekranuose šmėžavęs, valdžios vyrams ir moterims aštrios kritikos negailėdavęs, buvęs politinis kalinys dabar rašo prisiminimus ir prašo Dievo malonės leisti pabaigti pradėtą darbą.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar garbingo amžiaus sulaukęs A.Terleckas žodžio kišenėje neieško, daugumą politikų deda į šuns dienas, prilygina tėvynės išdavikams, tačiau visuomenėje pasirodo vis rečiau. Disidento įsitikinimu, einantiesiems į politiką ir esantiesiems joje turi būti numatytas ne tik minimalus, bet ir maksimalus amžiaus cenzas. A. Terleckas tikino nedalyvausiantis šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir neįsivaizduojantis prezidento Valdo Adamkaus neapsisprendimo dėl galimybės dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Kalbėdamas su "Panevėžio balso", "Lietuvos ryto" ir kitų leidinių žurnalistais A. Terleckas prisiminė, kad pirmą kartą jį už grotų sovietinė valdžia įkišo dar moksleivį. Mokydamasis Linkmenų progimnazijoje 1945 m. jis du mėnesius kalėjo Švenčionių kalėjime. Buvo suveikę stalininiai metodai: klasės draugą areštavo, mušė ir per kankinimus jis prisipažino kaltas.
Šiuos pirmuosius susidūrimus su sovietiniais gniaužtais jis vertina skeptiškai - daugiau būta vaikiško paikumo nei rimtos kovos: "Aš vieną dieną ant kameros sienos nupiešiau "NKVD - Nusususių komunistų vagių draugija". Du stribai sėdėjo kartu - kodėl manęs neįskundė, aš nežinau. Tokių durnysčių darydavome, juk neparuošti tokiam darbui buvome".
Tačiau graudenimų A.Terlecko pasakojime nėra: sovietinio absurdo patirtis išugdė sruogišką žvilgsnį į savo ir kitų likimus. Net tragiškos bendražygių lemtys ar tardymų ir kankinimų kasdienybė apipinta tragikomiškomis ar groteskiškomis istorijomis. Kai kurie nutikimai virto net anekdotais. "Buvo toks KGB pržiūrėtojas Juozas. Labai bjaurus. Ėjau kartą arbatos atsinešti iš kažkur, nebepamenu. Pasisėmiau tos arbatos ir nešu arbatinuką, o jis sako "Ruki nazat!" pagal įprotį. "Ką, tu nematai, kad nešu arbatą?", - klausiu. Na, rusams papasakojau šitą istoriją, jie pradėjo kvatoti, o paskui visiems pasakoti. Jis tikina, jog KGB pareigūnai rusai dažnai būdavo, jo žodžiais, padoresni už lietuvius.
A.Terlecką ne tik tampė po kalėjimus, bet ir trėmė. Po 1957 m. sulaikymo per Kūčias jis Sibiro konclageriuose iškalėjo 3 metus.
Tremtis nepakeitė nuostatų kovoti už Lietuvos nepriklausomybę - 1978 m. vasarą su bendraminčiais jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą. O 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas ir nuteistas 8 metams laisvės atėmimo. Kalėjo Vilniuje, Urale, 4 metus praleido Magadano tremtyje. Kaip pats sako, ten jis 1987 m. buvo likęs paskutinis politinis kalinys.
"Jeigu šiandien mes turėtume tokią drąsią tautą, kokią turėjome 1988 metais, kai atsišaukimais surinkdavome 30-40 tūkst. žmonių, dabar būtų nesunku surinkti bent 10 tūkst. tiems niekšams parodyti, kad tauta nesutinka, - sako A. Terleckas. - Tačiau tik jeigu tauta nebūtų tokia "bydla". "Bydla" - tai tauta, kuri rinko prezidentu Algirdą Brazauską. Aš nesakau, kad A.Brazauskas savo prigimtimi labai blogas, bet jis buvo pirmasis CK sekretorius, Kremliaus statytinis, tarnavo jiems. O tauta, tauta renka jį prezidentu! Lietuvis, gerbiąs save ir savo tautą, niekada nerinktų. Tai rinko tik "bydla".
Ir dabar, anot A.Terlecko, tauta tiek įbauginta, kiek niekada okupacijos metais nebuvo: "Tuomet valdžia turėjo kalėjimus, lagerius, mes žinojome, kad mus uždarys, bet po kelerių metų sugrįšime, o dabar valdžia net kalėjimų neturi".
