Odė visiems
Gyvenimėlį mūsų šaunų
Taip apibūdinti galiu:
Silpnutį muša, stiprų šauna
Arba pritrenkia kūjeliu.
Nors mūsų - vos trys milijonai,
Darbais garsėjam neblogais:
Iššluojam bankus, skalbiam šonus
Arba išeinam "ubagais".
Kas kito darbo nesuranda,
Kas neprilipęs prie namų,
Tam kelią kloja kontrabanda -
Su muitinių pritarimu.
Nors dingo rūtos ir jurginai,
Mes spjaunam net į gvazdikus...
Pakrūmėj parvertei merginą,
Jei bus protinga - nesiskųs!
Kai pinigėlių pilnos kūtės,
Kai nežinai, kur juos ir dėt,
Šiek tiek retorikoj prakutęs
Gali politikon riedėt.
O jau valdžioj - kad ją kur šimtas! -
Visi taip pat ne avinai:
Turtelį kraunas kas dešimtas,
O gal kas trečias - ką žinai!?
Žodžiu, gražioj Marijos žemėj
Mes visko turim su kaupu:
Gaujų, banditų ir benamių
Bei daug nežinomų kapų.
Nors kartais širdį ir susopa,
Vis tiek lietuviais tu žavies...
Netrukus eisim į Europą,
O kur jie dings? Tikrai pakvies!
Tai taip, lietuviai, brangūs broliai,
Nežvelgdami šiek tiek giliau,
Gyvenkim taip, kaip ligi šiolei:
Tu - man, aš - tau... ir taip toliau.
