Remigijus RAINYS
Skuodo rajone Daujotų kaimo sankryžoje staiga sugedo iš Barstyčių į Skuodą važiavusio reisinio UAB "Skuodo autobusų stotis" autobuso "Hyundai" stabdžiai. Trisdešimt keleivių vežęs autobusas T raidės pavidalo sankryžoje turėjo sukti į kairę pagrindiniu Skuodo - Mažeikių keliu. Tačiau autobuso vairuotojas Jonas Kazlauskas (46 m.) šio manevro negalėjo atlikti, nes prieš sukant nepavyko stabtelėti prie sankryžos. Laimei, tuo metu kelyje nebuvo jokio kito automobilio. Vairuotojas dar suspėjo perspėti keleivius, kad šie tvirčiau laikytųsi ir, apie 50 kilometrų per valandą greičiu riedėjęs autobusas, kirto pagrindinį kelią, šoktelėjęs nuo maždaug 1 - 1,5 metro aukščio skardžio nulėkė į laukus ir priekiu trenkėsi į žemę. Nuo smūgio keleiviai tarsi pupos pabiro nuo sėdynių, skaudžiai atsitrenkdami vienas į kitą, metalinius sėdynių ranktūrius bei kitas atsikišusias detales. Keletą keleivių sužalojo avarijos metu išbyrėjusių langų stiklų šukės. Per nelaimę susižalojo 17 žmonių, nuo 7 iki 70 metų amžiaus. Nukentėjėliai netilpo į vieną greitosios pagalbos ekipažą, todėl įvairias traumas bei sužalojimus patyrusius žmones į Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filialą vežė ir policijos patrulių ekipažas, ir pro šalį važiavę automobiliai. Vietos medikams, jau senokai nemačiusiems tokio sužeistųjų antplūdžio, teko gerokai paplūšėti. Du rimčiausiai sužeisti žmonės, kuriems reikėjo sudėtingesnės medikų pagalbos, buvo išvežti į Klaipėdos apskrities ligoninę. Vienam - išmušti dantys, įtariamas žandikaulio lūžis. Moteriai lūžo dešinioji mentė ir raktikaulis. Dar 6 žmonės, patyrę galvos traumas, krūtinės ir kojų sumušimus buvo paguldyti į vietos filialo Chirurginį skyrių. Tarp jų ir dėl galvos traumos atmintį praradusi nelaimėlė. Kitiems sužeistiesiems buvo susiūtos kirstinės bei pjautinės žaizdos, dezinfekuoti smulkesni įsibrėžimai. Jie išleisti gydytis į namus.
Autobusas sugedo netikėtai
Tikrosios avarijos priežastys paaiškės po išsamaus tyrimo ir ekspertizių, kuriuos atlieka Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai. Pirminiais duomenimis, autobusą vairavęs J. Kazlauskas buvo blaivus. UAB "Skuodo autobusų stotis" direktorius Rimantas Pabrėža patikino, jog, nors šis vairuotojas įmonėje dirba vos mėnesį, yra aukštos kvalifikacijos bei turi didelę patirtį. Tai, jog autoavarijos metu visi vairuotojo veiksmai buvo teisingi, patvirtino ir į autoįvykį atskubėję Skuodo policijos pareigūnai. 1996 metais pagamintą autobusą skuodiškiai buvo įsigiję visiškai naują. UAB vadovas teigia, kad autobuso techninis stovis buvo nuolat tikrinamas ir tą dieną į reisą išvykęs automobilis buvo techniškai tvarkingas. Prieš pat avariją autobusas buvo sustojęs Apuolės kaimo stotelėje, kur į jį įlipo keleiviai. Stabdžiai sugedo netikėtai ir gedimo priežastys bus nustatytos tik po tyrimo.
Kai sėdint prie vairo sustoja širdis
Autoįvykiai, į kuriuos patenka maršrutiniai autobusai nėra itin reti, todėl prisiminkime bent tuos, kuriuose nukentėjėlių buvo daugiausia.
Apie 2004 metų balandžio mėnesį Joniškio rajone Šiaulių UAB "Busturas" priklausančio autobuso susidūrimą su mikroautobusu ant Mūšos tilto "Akistatoje" jau rašyta ne kartą. Priminsime, jog tuomet žuvo 5, o - sužaloti dar 10 žmonių. Tą dieną autobusą vairavęs neblaivus Petras Vaitkus jau nuteistas ir atlieka bausmę pataisos namuose.
3 žmonės žuvo ir net 11 buvo sužeisti per autoavariją Vilniuje, netoli Aušros vartų, kai 2004 metų rugsėjo mėnesį susidūrė 3 maršrutiniai autobusai ir automobilis "Honda Civic". Apie 16 valandą, degant raudonam šviesoforo signalui maršrutinis autobusas Šalčininkai - Vilnius kirto sankryžą ir atsitrenkė į priešais važiavusią hondą. Po susidūrimo autobusas užvažiavo ant šaligatvio ir sutraiškė 3 praeivius. Taip pat kliudė automobilį "Mercedes". Nesustodamas autobusas grįžo į gatvės važiuojamąją dalį ir dar susidūrė su priešpriešiais važiavusiu 31-iojo maršruto autobusu. Pastarasis trenkėsi į iš paskos važiavusį 34-iojo maršruto autobusą. Sužeisti dar 11 žmonių. 2 lengviau nukentėję žmonės, gavę medicininę pagalbą, buvo išleisti į namus, o kiti - gydomi įvairiose sostinės ligoninėse. Tiriant nelaimės priežastis nustatyta, jog avarijos kaltininką, autobuso "Šalčininkai - Vilnius" vairuotoją, prieš pat autoįvykį pakirto širdies smūgis ir sunkiasvoris automobilis riedėjo nevaldomas.
Juodasis žemaičių rekordas
Tačiau daugiausiai žmonių aukų pareikalavo daugiau nei prieš 40 metų Telšių rajone įvykusi avarija, kai iš Luokės išvažiavęs autobusas, siaučiant pūgai, nuslydo nuo kalniuko ir nuvirtęs ant šono, užsidegė. 1966 metų gruodžio 18 dienos popietę reisinis autobusas KAG-3 maršrutu Telšiai - Luokė - "Vienybės" kolūkis iš Telšių autobusų stoties išvyko lygiai vidurdienį. Vyresnio amžiaus skaitytojai, gal būt, pamena šiuos iš sunkvežimio Gaz-51 pagamintus medinius autobusus, kuriuos surinkdavo Kauno autoremonto gamykla. Jame buvo apie 20 vietų. Vairuotojui Algirdui M. tą dieną tai buvo jau antras reisas. Tuo pačiu maršrutu jis jau buvo važiavęs anksti rytą, kai snyguriavo ir oro temperatūra buvo apie 3 laipsnius šalčio. Apie vidurdienį kilo pūga, kuri vis stiprėjo. Iki Luokės kelias buvo geras. Tą dieną miestelyje vyko turgus, kuris paprastai sutraukdavo daug aplinkinių kaimų gyventojų. Artėjo Kalėdos, tad netrūko nei perkančiųjų, nei parduodančiųjų. Į "Vienybės" kolūkį (dabar Smilgiai) panoro vykti per 40 keleivių. Slidžiu, užpustytu keliuku siaučiant pūgai pilnas autobusas yrėsi 10-15 kilometrų per valandą greičiu. Maždaug už kilometro nuo Luokės, netoli tuometinio tarybinio ūkio gyvulininkystės pastatų, leidžiantis nuo kalno, mašina pradėjo slysti dešinėn. Algirdas M. suko vairą, bet išlyginti autobuso nepavyko - nučiuožusi nuo kelio mašina gana švelniai nuvirto ant dešinio šono. Šalikelės sniegas amortizavo smūgį ir niekas nebuvo sužeistas. Keleiviai net juokavo: "Atvažiavome". Niekas nenujautė, kad netrukus juokai virs baisia tragedija. Prie variklio šokinėjančius ugnies liežuvėlius pirmasis pamatė vairuotojas. Jis išsiropštė pro šonines duris ir, nušokęs nuo autobuso, nutraukė ir susuko kuro vamzdelį, užkirsdamas benzinui kelią į variklį. Paskui jį iš autobuso ropštėsi vis dar linksmai nusiteikę keleiviai, kol ugnis atkirto juos nuo išėjimo. Dalis žmonių bandė išsigelbėti pro galinį langą, kurio sudūrime buvo įtaisytas medinis strypas. Gal autobuso gale nebuvo tvirto vyro, kuris išmuštų tą pertvarą, o gal persigandę žmonės nesusiprato to padaryti, bet žieminiais rūbais vilkintys nelaimėliai turėjo spraustis pro gana siaurą plyšį. Išdaužus galinį langą autobuse atsirado trauka, kuri pagreitino ugnies plitimą. Iš ugnies apimto autobuso priekio žmonės metėsi į galą, dar labiau padidindami spūstį.
Išsigelbėjusieji keleiviai ir iš turgaus rogėmis grįžtantieji iš sudegusio autobuso traukė žuvusiuosius. Atskubėjo teisėtvarkos pareigūnai, rajono valdžios atstovai, sužinoję apie nelaimę iš Smilgių skubėjo žuvusiųjų artimieji. Šalia gaisravietės sniege buvo suguldyti apdegę lavonai. Teismo medicinos ekspertas apklausinėjo žmones ir ant atpažintųjų rankų rišo korteles su pavardėmis. Iš viso tą vakarą į morgą buvo nugabenta 19 lavonų. Kita dieną komisija įvykio priežastims tirti tikrindama sudegusį autobusą, surado tarp sėdynių panikos metu sutryptą Smilgių pradinės mokyklos mokytojos Birutės B. lavoną. Nuo dūmų užduso ar sudegė ir jos kolegė, Kuršų aštuonmetės mokyklos mokytoja Jadvyga P., šeštokas Stasys L. ir daug kitų įvairaus amžiaus žmonių. Laidotuvių išlaidas apmokėjo valstybė. Luokės kultūros namuose buvo pašarvotos tik 6 avarijos aukos, kitus giminės laidojo atskirai.
Įvykio atgarsiai pasiekė Maskvą ir jo tirti buvo atvykęs tuometinės TSRS automobilių inspekcijos viršininko pavaduotojas pulkininkas Kuznecovas. Bylą perėmė respublikinės prokuratūros Ypatingasis skyrius. Tardymas visiškai išteisino autobuso vairuotoją Algirdą M. Šis vaikinas po įvykio staiga pražilo.
Marijampolėje nukentėjo daugiau nei 100 žmonių
1973 metais lapkričio 13 dieną tuomet dar Kapsuku vadintame mieste Kapsuko autotransporto įmonės autobusas PAZ susidūrė su kitu tokiu pačiu autobusu, važiavusiu nuo Prienų pusės. Nelaimė įvyko tuometiniame miesto pakraštyje , ties Gedimino gatvės 100-uoju namu. Pirmuoju autobusu važiavo Gudelių vidurinėje mokykloje rengiamo pedagogų seminaro dalyviai iš įvairių rajono kampelių, o antrasis autobusas buvo perpildytas atsitiktinių keleivių. Iš Prienų važiavusio autobuso vairuotojas netikėtai prarado sąmonę, todėl jo automobilis tapo nevaldomas. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojo galvoje buvo didžiulis auglys. Po kelių nenuspėjamų viražų autobusas išvažiavo į priešingos krypties eismą ir kaktomuša susidūrė su pedagogų prikimštu PAZ. Susidūrimo metu autobusų gale sėdėjusieji ir tarp sėdynių stovėjusieji keleiviai, virsdami į priekį, nuplėšė sėdynes, tad labiausiai nukentėjo priekyje buvę žmonės. Keleiviai vaitojo ir rėkė. Iš autobusų išsigavę žmonės susėdo tiesiog ant plento, kiti buvo guldomi kelkraštyje ir pagriovyje.
Sužeistieji į ligoninę buvo gabenami vos spėjančiais kursuoti greitosios pagalbos automobiliais, pakeleivingomis mašinomis bei skubiai iškviestais kitais autobusais. Iš avarijos vietos į ligoninę buvo nugabenta 114 žmonių, iš kurių net 74 buvo sužeisti sunkiai. 50 chirurginių lovų turėjusiame vietos ligoninės Chirurginiame skyriuje buvo sutalpinta daugiau nei dvigubai daugiau sužeistųjų, o į palatas netilpę avarijos ištiktieji buvo guldomi koridoriuose ir foje. Vietos eskulapams į pagalbą buvo iškviesti chirurgai ir medicinos seserys iš viso rajono.
Vilniaus ir net Maskvos valdžios šūlai reikalavo kasvalandinės informacijos apie sužeistųjų būklę bei jų anketinius duomenis. Įvykiu aktyviai domėjosi net pats tuometinis SSSR komunistų partijos generalinis sekretorius L. Brežnevas. Tačiau dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla vėliau buvo nutraukta, nes avarijos kaltininku pripažintas vairuotojas po kelių savaičių mirė. Jam buvo atliktos net kelios galvos operacijos, tačiau jos nelaimėliui nepagelbėjo.
