Nemažas būrys šalies gyventojų laukė LNK televizijos plačiai išreklamuotos penktosios "Auksinių svogūnų" įteikimo ceremonijos naujajame Vilniaus sporto, pramogų ir verslo centre "Forum Palace", tikėdamiesi smagiai pasijuokti ir pasimėgauti subtiliu humoru. Ar žiūrovų lūkesčiai iš tiesų buvo patenkinti, savo pašnekovų klausinėjo korespondentė Ieva Žutautaitė.
Juozas Karbauskas, dėstytojas:
- Kasmet šis renginys darosi vis silpnesnis tiek režisūrine, tiek turinio prasme. Susidaro įspūdis, kad jo sumanytojas ir vedėjas Arūnas Valinskas subūrė uždarą "savo" žmonių ratą ir verda tose pačiose sultyse, teikdamas apdovanojimus tik saviškiams. Net siūlomos apdovanojimų nominacijos sugalvojamos specialiai konkretiems asmenims, kurie yra ar gali būti naudingi A. Valinsko "partijai". Vieni kitus palaikantys ir proteguojantys politikai, atlikėjai, laidų vedėjai ir kiti trupinių nuo valdžios stalo rankiotojai susibūrė į klaną bei viešai lankosi vieni pas kitus, o eiliniai žmoneliai turi visa tai stebėti savo televizorių ekranuose. Kiek galima liaupsinti būtus ir nebūtus A. Brazausko ar jo žmonos Kristinos nuopelnus ir traukti į sceną vis tuos pačius bebalsius ir klausos neturinčius politikus?
Andrius Kubilius, Seimo narys:
- Šis pasišaipymas man atrodė smagus, nors gan aštrokas. Kadangi tai manęs nelietė, aš per daug nesijaudinau. Politikai turi būti pripratę prie nelabai taktiško humoro, tad balandžio 1 dieną daug kas atleistina. Jeigu man pačiam reikėtų ką nors pasiūlyti į "Auksinio svogūno" nominantus, tai manau, jog mūsuose dabar neprilygstami visi reiškiniai, susiję su tualetiniu popieriumi ir panašiais dalykais, tad kandidatų ieškočiau šioje terpėje.
Vytautas Sinkevičius, masinių renginių režisierius:
- Žiūrėdamas šiemetinę ceremoniją aiškiai pajutau, ką dar nesuskilusiai "dviratininkų" komandai reiškė Haroldas Mackevičius. Be jo dalyvavimo "Auksinių svogūnų - 2003" scenarijus toks duobėtas ir neišbaigtas, jog čia paslystų net geriausi atlikėjai. Ką jau kalbėti apie politikus, jei liežuvis pynėsi net pačiam aštrialiežuviui Arūnui Valinskui, kurio laidomi sąmojai šį kartą buvo ne tik nejuokingi, bet dažnai ir užgaulūs. Kodėl gyvūnų globos aktyvistai nereagavo į kankinamą balandį, kurį A. Valinskas taip nevykusiai ištraukė iš savo katiliuko? Viskas iš rankų krito ir žaviajai jo padėjėjai Ilonai Penkauskienei. Kaip reikėjo suprasti nuolat anonsuotą renginio finalą, kai iš dangaus nusileidę angelai grupės "Bavarija" narių asmenyse be ceremonijų sumindė emblemą su trispalviais Lietuvos kontūrais, o kiek vėliau šokėjos subadė ją deglų kotais? Kaip mūsų valstybės išprievartavimą? Gal sraigtasparnio modeliuko skraidymas po sceną turėjo priminti neseniai karinėse oro pajėgose įvykusią tragediją? Dovanokite, bet tai jau visiškai nebejuokinga.
Nijolė Steiblienė, Seimo narė:
- Šiame renginyje humoras buvo gerokai per grubus, bent jau man daugelis epizodų neatrodė juokingi. Manau, kad buvo peržengtos leidžiamos takto ribos ir humoras peraugo į politiką, net į grubią politiką bei politikavimą. Bežiūrint į sceną buvo gaila ir valstybės, ir savęs, kaip šios valstybės pilietės. Nenoriu komentuoti pačios renginio formos, tačiau turiniui turiu daug priekaištų.
Viktoras Jonaitis, kėdainietis:
- Kam reikėjo iš užsienių užsakomuoju reisu vienam vakarui atgabenti V. Agurkicho vyresnįjį brolį vaidinantį aktorių Remigijų Vilkaitį, jei jis nė iš tolo neprilygo tikrajam Viktorui Uspaskichui? Pastarasis tikrai buvo pranašesnis už kitus "svogūnų" nominantus visa galva ir įrodė, jog sugebėjimas juokauti ekspromtu - ne kiekvienam duota Dievo dovana. Šiaip ar taip, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas besąlygiškai užtemdė ne tik vėliau scenoje vietos taip ir nesuradusį sutrikusį ūkininką, bet ir patį vakaro vedėją. Taip ir norėjosi perfrazuoti laureate tapusią frazę: "Nu, tu, vedėjas, ir tupas".
Jonas Apyaušris, politologas:
- Apstulbau, kai išgirdau, kaip "Auksinių svogūnų" įteikimo ceremonijoje buvo išsityčiota iš pagrindinio šalies tikslo - stojimo į Europos Sąjungą. "Metų pasiūlymo" nominacijoje konkuravo JAV prezidento kvietimas į NATO, Petro Auštrevičiaus siūlymas stoti į Europos Sąjungą ir Rolando Pavilionio pasiūlymas niekur nestoti. Artėjant referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, siūlymo legalizuoti naminukės gamybą pripažinimas geriausiu, mano nuomone, labiausiai prieš narystę Europos Sąjungoje agituojantis išpuolis.
Artūras Dalinkaitis, studentas:
- Lietuvoje yra žmonių, prie kurių joks "š..." nelimpa. Kiek belaistytum paskalų fekalijomis A. Brazauską ar jo žaviąją žmonelę, jie nuo to tampa tik dar populiaresni, kaip ir greitai politines partijas šalyje išnaikinsiantis Viktoras Uspaskichas. Net nebesurandant kitų nuopelnų, A. Brazauskui "auksinis svogūnas" įteiktas net už nedalyvavimą prezidento rinkimuose. Tačiau "svogūnų" įteikimo ceremonijoje išaiškėjo ir kai kurių politikų polinkis bet kokiu būdu patekti arčiau garsenybių. A. Valinskui tikrai vertėtų pasisaugoti sunkią ranką turinčio V. Šustausko, "Metų ligos" kategorijoje nominuoto už "baltąją karštligę", o ne mažiau išjuokta "Metų netekties" nominacijoje už pasitraukimą iš aktyvaus lytinio gyvenimo apdovanota Birutė Vėsaitė atrodė patenkinta ir laiminga, kaip tikra blondinė.
Martynas Laurynas, kritikas:
- Derėtų pagirti liberalą Eugenijų Gentvilą dėl jo pastovių įsitikinimų. Jis kukavo pernai, kukuoja ir šiemet, nors jau "prakukavo" savo Liberalų sąjungą ir pirmininko postą būsimoje Jungtinėje dešiniųjų partijoje. Ryškią pažangą sceninėje karjeroje padarė pernai dainuoti atsisakiusi socialinės apsaugos ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Nors ir buvo pažadėjusi, bet šiemet V. Blinkevičiūtė atsisakė šokti, tačiau puikiai suvaidino balkone stovinčią Dezdemoną, pas kurią kopėčiomis korėsi serenadą dainuojantis pensininkas. Atrodo, jog dirbantis pensininkas stengėsi be reikalo, nes ministrė atsisakė išmokėti jam priklausiančią neteisėtai nusavintą pensijos dalį, o tikėtis palankaus Konstitucinio Teismo sprendimo sunku, ypač po Seimo nario Algirdo Syso spaudimo Konstitucijos aiškintojams. Algų susimažinti, tegul ir kilniausiam tikslui, nenori niekas, todėl "pensininkų gynėjui" A. Sysui gali labai praversti scenoje grojant "sunkųjį metalą" įgyti maskavimosi įgūdžiai.
