Veikiausiai tik nedaugelis savo gyvenime nėra pajutęs bitės įgėlimo skonio. Ir ne tik sukiodamasis apie avilius. Kartais darbštuolės bitelės cvaktelėjimas gali užklupti ir pievoje, ir miške, tiesiog besėdint kambaryje prie atverto lango ir smaližiaujant kokiu nors skanumynu, ar masiniame renginyje, didžiuliame žmonių būryje. Vieniems tokie įgėlimai pasibaigia paprasčiausiu nedideliu patinimu, kuris kelias dienas niežti, kitiems prireikia kvalifikuotos medikų pagalbos. Nors daugelis lietuvaičių nėra alergiški vabzdžių įgėlimams, tačiau sergantiesiems lėtinėmis ligomis net ir mikroskopinė tokių nuodų dozė kartais išderina įvairių organų veiklą, suaktyvina lėtines ligas. Neseniai šalyjeužregistruotas dar vienas mirties nuo bitės įgėlimo atvejis.
Pas gimines paviešėti į Akmenės rajoną atvykusiai mažeikietei Zitai D. (53 m.) bitė įgėlė į galvą. Moteriai netrukus pasidarė bloga ir ji nuėjo į namus prigulti. Tačiau pykinimas nepraėjo ir giminaičiai po kiek laiko iškvietė greitąją pagalbą. Nors medikai į Barsiukų kaime esančią sodybą atvyko jau po keliolikos minučių, tačiau įgeltą pacientę jau rado mirusią, nors nuo bitės įkandimo tebuvo praėjęs vos pusvalandis. Pasak medikų, nuo anafilaksinio šoko mirusi moteris turėjo būti itin alergiška bičių nuodams. Mažeikiškę išgelbėti galėjo tik skubi adrenalino injekcija į raumenis.
Prieš kelerius metus panašus likimas ištiko pensininkę šiaulietę, kuri prie praverto lango virė kompotą, o sutemus užgesino šviesą ir atsigulė miegoti. Naktį versdamasi ant kito šono moteris prispaudė stambią širšę, kuri gindamasi įgėlė. Įgeltąją ėmė kankinti nemalonūs pojūčiai: niežėjo delnai, išbėrė visą kūną, išmušė karštis, kurį netrukus pakeitė šalčio banga, sustreikavo skrandis. Artimųjų iškviesti medikai suleido vaistų ir alergija baigėsi, tačiau pensininkei teko dar ilgokai pagulėti ligoninėje, mat širšės nuodai atnaujino visas lėtines ligas.
Vos prieš kelias dienas uostamiestyje vykusiame istorinės-karinės inscenizacijos "Nerijos forto šturmas" mūšyje anafilaksinis šokas prasidėjo vienam iš pagrindinių Napoleono armijos vadų, mat jį įgėlė bitė. Alergiškam vyriškiui mūšis baigėsi net neprasidėjęs, tačiau medikams suteikus pagalbą jo gyvybei pavojus negresia. Mūšis vyko kaip ir buvo suplanuota. Dvi valandas trukusiame renginyje dalyvavo daugiau nei 100 kariūnų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos karo klubų.
Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja alergologė Ieva Bajoriūnienė išskyrė kelias galimas nukentėjėlių organizmo reakcijas į bičių, širšių ar vapsvų įkandimus. Dažniausiai pasitaiko vietinė reakcija, kai įgėlus vabzdžiui aštriai skauda tik įkandimo vietą, ji kiek paburksta, tačiau maždaug po paros šie nemalonus požymiai pranyksta. Jei sugelia daugiau vabzdžių, reakcija gali būti skaudesnė - galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kraujospūdžio sumažėjimas, vėmimas ar viduriavimas. Didžiausią pavojų kelianti alerginė reakcija - anafilaksinis šokas, dažniausiai ištinkantis ir kitomis alerginėmis ligomis sergančius žmones. Tuomet nukentėjeliui sumažėja kraujospūdis, organai neaprūpinami krauju ir deguonimi, sutrinka jų funkcijos, atsiranda haliucinacijos bei centrinės nervų sistemos sutrikimai. Nesuteikus skubios pagalbos pacientą gali ištikti net mirtis.
Įgėlus vabzdžiui rekomenduojama geluonį išimti nespaudžiant ir nemaigant įgėlimo vietos, nes antraip nuodai greičiau pasklinda, ir išgerti antihistamininių vaistų. Ne visuomet galima prognozuoti audringesnę reakciją, tačiau jei ji prasideda jau po kelių minučių, šoko ištiktam nukentėjėliui būtina suteikti pirmąją medicininę pagalbą: paguldyti taip, kad kojos būtų aukščiau galvos ir duoti gerti skysčių. Tokiais atvejais būtina leisti adrenaliną. Paprastai alergiški žmonės su savimi nešiojasi būtinus vaistus ir raštelį, kaip juos vartoti, todėl pirmiausia reikėtų vaistus sugirdyti ar suleisti griežtai laikantis visų instrukcijų ir ieškoti skubios profesionalių medikų pagalbos.
Jei vabzdžių sugeltiems žmonėms jau buvo pasireiškusi nors ir silpna anafilaksinė reakcija, labai svarbu vengti galimų kitų įkandimų. Toks ligonis negali tapti bitininku, vasarą privalo vengti žydinčių pievų, o ten nuvykęs dėvėti nuo vabzdžių saugančius tinklelius. Tačiau dažnai užtenka ir paprastesnių priemonių - einant į lauką nesikvepinti saldžiais kvepalais, nedėvėti ryškių spalvų drabužių plačiomis rankovėmis. Pradėjus aplinkui suktis vabzdžiams patariama jų nevaikyti ir ypač nemosikuoti rankomis. Patartina pasipurkšti vabzdžius atbaidančiais repelentais, o kišenėje visuomet nešiotis antialerginių vaistų. Vienas iš pagrindinių įgėlimo atvejais naudojamų preparatų - adrenalinas - parduodamas net autoinjektoriais, todėl kiekvienas nukentėjėlis gali susileisti jo pats. Toliau gydant alerginius anafilaksinius šokus patyrusius ligonius gydytojai alergologai taiko specifinę imunoterapiją ir jų organizmas pamažu įgyja atsparumą vabzdžių įgėlimams.
Pastaruoju metu žmones gėlė ir suaktyvėjusios vienintelės šalyje nuodingos gyvatės angys. Vien į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyrių atvežti jau keturi gyvačių įgeltieji. Vyresniojo amžiaus ignaliniškietei angis įkando į ranką semiant vandenį. Antrajai to paties rajono gyventojai gyvatė įgėlė miške, o vyriškis iš Vilniaus rajono buvo įkąstas šienaudamas. Atšilus orams nuo kaitros gyvatės slepiasi po šulinių dangčiais, samanose, raistuose po kelmais ar tiesiog aukštesnėse žolėse. Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas priminė, jog laiku nesikreipę gyvačių įkasti žmonės rizikuoja net savo gyvybe. Tiesa, mirtinas atvejis užfiksuotas labai seniai, tačiau gydymo Reanimacijos skyriuje neišvengia tik nedaugelis gyvačių įgeltųjų. Tą vienintelį kartą, kai nuo gyvačių įgėlimo mirė žmogus, auka buvo sugelta iš karto net kelių angių. Per vestuvių puotą nuotaką pagrobę įsilinksminę svečiai ją paslėpė daubelėje už klojimo ir apdengė marška, o toje vietoje būta viso angių lizdo...
Šiuo metų laiku besiporuojančios angys ypač pavojingos vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms. Įgėlus gyvatei patariama kuo skubiau išspausti nuodus, o jei žaizdelė pasiekiama burna, ir iščiulpti juos. Žinoma, čiulpti galima tik tuomet, jei pagalbą teikiančiojo burnoje visi dantys sveiki, o nuodus tučtuojau išspjovus gerai išskalauti burnos ertmę. Gydytojas R. Purvaneckas pataria įgėlus angiai kuo skubiau ieškotis ledo ir juo apdėti įgėlimo vietą bei vežti nukentėjėlį į artimiausią gydymo įstaigą, o ne bandyti gydytis patiems ar tikėtis, jog viskas praeis savaime. Kategoriškai nepatariama suveržti įgeltą koją ar ranką aukščiau žaizdos, kaip buvo daroma anksčiau.
