Virginija Grigaliūnienė, "Akistatos" korespondentė
Ieškovas Algirdas Petravičius pareiškė, jog "Akistatoje" Nr. 84 2002 m. spalio 29 d. išspausdintame straipsnyje "Apie tai, kaip nužudymas pavirto lengvu kūno sužalojimu" buvo pateikti duomenys, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jo garbę ir orumą.
1. Anot pareiškėjo, tikrovės neatitinka šie duomenys: "Vilnietis Henrikas Banevičius (46 m.) ilgai ir gražiai bendravo su kitu vilniečiu Algirdu Petravičiumi".
Straipsnio autorė taip parašė dėl to, jog A. Petravičiaus ir A. Umbraso baudžiamojoje byloje Nr. 1-26 2002 m., kuri buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, savo parodymais taip patvirtino ir pats ieškovas A. Petravičius. Minėtos baudžiamosios bylos antrajame tome, 25, 26 ir kituose bylos lapuose A. Petravičius teigė Henriką Banevičių pažinojęs nuo 1994 metų, iki 1997 metų kartu su juo dirbęs, bendraudavęs. "Aš dirbau darbų vykdytoju, o jis (t. y. H. Banevičius) - darbininku. Bet kandangi jis (H. Banevičius) buvo silpnos sveikatos, aš jį paskyriau brigadininku", - teigia A. Petravičius. A. Petravičius tvirtina, jog H. Banevičius sirgo širdies liga, ir širdies operacijos atlikimui A. Petravičius H. Banevičiui esą skyręs 1100 litų. "Padėjau iš draugiškumo," - prokurorui yra patvirtinęs A. Petravičius (b.b. t. 2, psl. 26). "Ir šiaip jam visaip padėjau, tai yra materialiai ir iš moralinės pusės," - tokie A. Petravičiaus duoti parodymai užrašyti b. b. 2 t., 130 psl.
"Skambino Henrikas Banevičius ir jo žmona - prašė, kad įtaisyčiau sūnų į profesinę technikos mokyklą; padėjau, paskambinau pažįstamam, pasiteiravau dėl įstojimo sąlygų (b. b. 2 t. 26 psl.).
"Mūsų tarpusavio santykiai su Henriku Banevičiumi buvo labai geri", - A. Petravičius patvirtina savo parodymuose (b. b. 2 t., 130 psl.).
Paminėtieji A. Petravičiaus duoti parodymai, mano nuomone, patvirtina, kad jis, tai yra A. Petravičius, ir Henrikas Banevičius buvo geri draugai, nes bet kam geresnio, lengvesnio darbo neparūpinama, tokių didelių pinigų sumų nedalinama, dėl kitų šeimos narių tolesnio mokymosi netarpininkaujama.
2. Ieškovas tvirtina, kad tikrovės netitinka šis straipsnio sakinys: "Pastarasis statybos objekte buvo darbų vykdytojas, užėmė statybinės firmos "Brolystė" direktoriaus pareigas, o Henrikas dirbo brigadininku".
Minėtoje baudžiamojoje byloje pats ieškovas visose apklausose patvirtina, kad dirbo darbų vykdytoju, o H. Banevičius - brigadininku.
3. Ieškovo nuomone, tikrovės neatitinka ir šis teiginys: "Po kurio laiko, kaip vėliau prisimins Jelena Banevičienė, Henriko ir Algirdo keliai išsiskyrė, mat visus remonto darbus gerai pramokęs vyras nusprendė dirbti savarankiškai".
Tai yra Jelenos Banevičienės išsakyta nuomonė, o nuomonę reikšti turi teisę kiekvienas.
4. A. Petravičius tvirtina, kad neatitinka tikrovės šis sakinys: "Jelenos įsitikinimu, tai, kad Henrikas išėjo dirbti savarankiškai ir kad paskui jį į brigadą atėjo ir daugiau pas A. Petravičių dirbusių darbininkų, darbų vadovui labai nepatiko".
Tai yra Jelenos Banevičienės nuomonė, be to, tokią pačią nuomonę yra išreiškę ir buvę A. Petravičiaus darbininkai, kurių parodymai yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje.
5. Ieškovo įsitikinimu, tikrovės neatitinka ir šis teiginys: "Jelena Banevičienė patvirtino ne kartą girdėjusi, kaip Algirdas skambindavęs jos vyrui ir pradėdavęs grasinti".
Tokius tvirtinimus J. Banevičienė išsakė ne tik kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente, bet ir bylą tyrusiam prokurorui. Štai b. b. 1 tomo 44 psl. J. Banevičienė davė tokius parodymus: "Algis (tai yra Algirdas Petravičius) užsiima statybos darbais ir kažkada šio amato išmokė mano vyrą. (...). Anksčiau Algis skambino mano vyrui ir aš girdėjau, kaip grasino mano vyrui "Aš tau padarysiu". Pernai Andrejus grasino mano vyrui telefonu". Be to, b. b. 1 tomo 75 spl. J. Banevičienė tvirtina: "A. Petravičius reikalavo, kad vyras gautus pinigus už darbą pasidalytų su juo - apie tai man papasakojo pats vyras. Nuo to laiko tarp vyro ir A. Petravičiaus kildavo nesutarimai. "Ko tu čia man grasini?" - girdėjau. Vyras pastoviai sakydavo, kad jam grasina A. Petravičius ir jo žentas Andrejus, todėl kad jis atseit užima jų objektus".
6. Ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės šie teiginiai: "1998 m. gegužės pradžioje savo brigadą subūręs Henrikas Banevičius sostinės laikraštyje "Alio" perskaitė skelbimą, jog kviečiama suremontuoti Naujojoje Vilnioje, Linksmojoje gatvėje, esantį keturių kambarių butą. Henrikas paskambino pateiktu telefonu ir su buto savininku viską suderėjo".
Šie duomenys yra teisingi, nes juos patvirtina byloje esanti medžiaga. Buto Linksmojoje gatvėje savininkas (jo bute buvo atliekamas remontas) Vladimiras Kuprevičius davė tokius parodymus: "Aš daviau skelbimus į laikraščius "Alio", "Reklama" ir ieškojau tokiu būdu firmos, kuri atliktų mano bute pilną remontą. 1998 metų gegužės viduryje man į namus paskambino Henrikas Banevičius. Sutarėme susitikti po kelių dienų". Tokie parodymai užrašyti b. b. 1 tomo 109 psl.
7. Ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės šis sakinys: "Kaip vėliau paaiškės, tą patį skelbimą laikraštyje perskaitė tokiu pačiu amatu, kaip ir Henrikas, versdavęsis A. Petravičius.
Tokią prielaidą korespondentė padarė dėl to, kad netrukus po to, kai V. Kuprevičiaus bute pradėjo darbuotis H. Banevičius su savo brigada, V. Kuprevičiui paskambino Algiu prisistatęs vyriškis. B. b. 1 tomo 111 psl. V. Kuprevičius pareiškia: "Dar noriu pasakyti, kad man į namus šių metų gegužės mėnesio pabaigoje paskambino Algis (jis tokiu vardu prisistatė) ir man pradėjo kalbėti, kad Henriko firma daro jūsų bute remontą ir jūs juo nepasitikėkite. Sakė, kad Henrikas aferistas ir pats Henrikas Algiui skolingas daug pinigų. Algis sakė, kad Henrikas mane taip pat apgaus. Sakė, kad atsisakyčiau jo paslaugų. Algis sakė, kad jo firma mano bute padarys remontą. Bet aš Algiui pasakiau, kad mano bute jau vyksta remonto darbai ir aš negaliu jų nutraukti. Aš supratau, kad tarp Algio ir Henriko vyksta konfliktas dėl darbo pasidalijimo. Algis kalbėjo įtūžusiu balsu, labai nervingai".
To paties pirmojo tomo 113 psl. V. Kuprevičius pareiškia: Dar Algis paklausė, koks mano buto adresas, aš jam pasakiau, kad Linksmosios 36 - 3. Iš kur Algis sužinojo mano buto telefoną, aš nežinau". Taigi galima manyti, kad V. Kuprevičiaus - ieškančio buto remonto meistrų - telefoną A. Petravičius perskaitė spaudoje.
8. Ieškovo nuomone, tikrovės neatitinka ir šis teiginys: "Išgirdęs, kad butas jau remontuojamas, Algirdas iškvotė, kokie meistrai priėmę užsakymą ir pareiškė Henriką gerai pažįstąs - žinąs, koks jis aferistas, kiek daug pinigų jam skolingas ir t. t." Kad tai atitinka tikrovę, savo parodymuose patvirtina V. Kuprevičius (žr. 7 punktą). V. Kuprevičiaus duoti parodymai pilnai paneigia ir A. Petravičiaus reiškiamą nepasitenkinimą dėl to, kad tikrovės neva neatitinka šis sakinys: "Žinoma, pasiūlė tokio "nedorėlio" paslaugų greičiau atsisakyti - va jo, Algirdo brigada, girdi, tai tikrai gerai užsakymą atliktų"; taip pat ir šis sakinys: "Tačiau buto savininkas su Henriku jau buvo viską sutaręs ir nieko nenorėjo keisti. Tuomet A. Petravičius išklausinėjo, koks remontuojamo buto adresas, ir nieko nelaukęs kartu su žentu Andriumi nuvažiavo rimtai pasišnekėti su čia besidarbuojančiais vyrais". Kad A. Petravičius su žentu Andrejumi buvo nuvykę į butą, kuriame H. Banevičius su bendradarbiais atlikinėjo remontą, neneigia ir pats A. Petravičius, ir jo žentas Andrejus Umbrasas.
9. Ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės šis sakinys: "Žmonai ir namie buvusiam sūnui pasiteiravus, kas nutikę, vyras su didele širdgėla balse papasakojo, kad apie pietus į objektą (remontuojamą butą) atvažiavę Algirdas Petravičius ir jo žentas Andrius Umbrasas ėmė priekaištauti, kodėl Henrikas pasiėmęs jų objektą ir dėl to sumušę vienąkart kažkokiu kietu daiktu į apatinį žandikaulį smogęs Algirdas, iškart po pirmojo smūgio du sykius jau į kitą žandikaulio pusę - Algirdo žentas."
Tai patvirtina J. Banevičienė apklausose, kurių parodymai užfiksuoti b. b. 1 tomo 35 psl., 41, 42 psl., 71, 72 psl. "Atvažiavę Algis ir Andrejus pradėjo priekaištauti mano vyrui, kad neva jis pasiėmė jų statybos objektą. (...). Petravičius iš už nugaros kažkuo kietu jam trenkė į dešinį žandikaulį, o žentas Andrejus jam sudavė kumščiu į kairiąją smakro dalį ir į lūpą. Nuo smūgių vyras parkrito ir prarado sąmonę." "Kai vyras atsigavo, Algio su žentu jau nebuvo". (41 - 42 psl.).
"Kam tu pasiėmei mūsų objektą?" (71 psl.).
"Sakė, kad Algis ir Andrejus jį nukritusį ant žemės keiksnodami abu spardė kojomis į įvairias kūno vietas". (72 psl.)
"Žadėjo vyras pats išsiaiškinti su Petravičiumi, ką jis jam blogo padarė" (74 psl.).
10. Ieškovas tvirtina, kad tikrovės neatitinka šis straipsnio sakinys: "Vėliau liudininkai patvirtins, kad ant žemės nuvirtęs Henrikas dviejų vyriškių dar buvo spardomas". Tačiau tai užfiksuota baudžiamosios bylos medžiagoje - liudytojų parodymuose!
11. "Kitą rytą, anot Jelenos, vyras jautėsi ne geriau. Neišėjo į darbą, atsisakė valgyti. Galiausiai ėmė stvarstytis už galvos ir net šaukti iš skausmo".
Tai yra Jelenos Banevičienės žodžiai - kuo remdamasis A. Petravičius tvirtina, kad tai neatitinka tikrovės?
12. "Nenorėdamas, kad Algirdą ir jo žentą pradėtų tampyti policija, Henrikas, pasak Jelenos, gydytojams sumelavo, kad jį Linksmojoje gatvėje sumušė du nepažįstami vyriškiai".
Tai patvirtina Jelena Banevičienė savo parodymuose - b. b. 1 tomas, 72 spl., 74 psl., 75 psl.
13. "Remdamiesi Henriko prieš mirtį papasakotomis sužalojimo aplinkybėmis įtariamąjį Algirdą Petravičių pareigūnai greitai sulaikė ir uždarė į areštinę". Nėra ką paneigti, nes taip ir buvo.
14. "A. Petravičius nieku gyvu neprisipažino Henriką sumušęs. Tiesa, jis neneigė su žmona ir žentu buvęs nuvykęs į remontuojamą butą, tačiau tvirtino čion nusigavęs dėl to, jog buto savininkas buvo pakvietęs atlikti bute vidaus apdailos darbus (kaip žinome, tai netiesa)".
Tai, priešingai nei mano ieškovas, atitinka tikrovę, nes A. Petravičius neprisipažino Henriką sumušęs, tačiau neneigė buvęs nuvykęs į remontuojamą butą, o taip pat melavo, kad buto savininkas jį buvo prašęs atlikti vidaus apdailos darbus, nes ankstesniuose punktuose V. Kuprevičiaus duotuose parodymuose sakoma, kad jis kito meistro neieškojo - Algirdas jam paskambino ir siūlėsi dirbti pats.
15. "Lauke prie namo Algirdas Petravičius neneigė sutikęs į butą grįžtantį "girtą Henriką Banevičių", tarp jų kilęs žodinis konfliktas. Anot A. Petravičiaus, jis tik norėjęs, kad Henrikas nustotų gerti ir vėl ateitų pas jį kartu dirbti".
"Per šį konfliktą, kaip tvirtino A. Petravičius, nebuvo jokios kalbos apie objektų perdalijimą, nebuvo ir grasinama. Prieštaraudamas savo žodžiams A. Petravičius per apklausą pareiškė manąs, kad Henrikas ant jo supyko ir dėl to apkalbėjo tik dėl vienintelės priežasties - kad kadaise jį atleidęs iš darbo, nes Henrikas atseit buvęs baisus alkoholikas".
"Tai kurių galų vėl su tokiu prasidėti, vėl siūlyti dirbti kartu?"
Visi šie teiginiai yra teisingi, nes juos baudžiamosios bylos medžiagoje patvirtina pats A. Petravičius. Štai b. b. 2 t. 28 psl. A. Petravičius patvirtina buvęs nuvažiavęs į butą Linksmojoje gatvėje; 2 tomo 29 psl. A. Petravičius patvirtina: "Aš norėjau, kad Banevičius mestų gerti degtinę ir ateitų dirbti pas mane"; 2 tomo 131 psl. A. Petravičius duoda tokius parodymus: "Aš jam sakiau užsikoduok ir ateik vėl pas mane dirbti".
16. "A. Petravičius iškart pateko į tyčinį nužudymą tiriančių prokurorų rankas, o antras įtariamasis, jo žentas Andrius Umbrasas, dingo kaip į vandenį".
Tai irgi tiesa, nes tai, kad A. Umbrasas buvo ilgai ieškomas, paskelbta jo paieška, ir net artimieji nežinojo, kur jis yra, patvirtina byloje surinkta medžiaga. Štai 1 tomo 132 psl. apklausoje Arvydas Petravičius, A. Umbraso svainis, pareiškia: "Kur Andrejus yra šiuo metu, aš nežinau". Kad Andrejus Umbrasas buvo ieškomas, patvirtina ir apklausti liudytojai - buvę jo kaimynai A. Volk (1 t. 146 psl.), M. Juchnevič (1 t. 148, 149 psl.), V. Kalėda (1 t. 150, 151 psl.), taip pat ieškomojo motina Irena Umbrasienė: "Sūnus su šeima pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Paskutinius du metus sūnus pas mane neatvažiuodavo, nesirodydavo, kur jis gyveno nežinau, kažkur nuomojo butą - bet konkrečios vietos nežinau. Kur sūnus Andrejus yra šiuo metu aš jokių žinių neturiu ir kur jis gyvena su šeima nežinau." (1 t. 170 psl.).
Kad buvo paskelbta A. Umbraso paieška, nurodyta 1 t. 174 psl., 184 psl., 185 psl., 186 psl., 191 psl. ir kt.
17. "O kaip nustatyti, jei A. Petravičius apskritai neigė Henrikui sudavęs, o A. Umbrasas, kaip minėta, kažkur slapstėsi?"
Nėra ką paneigti, nes tai atitinka tikrovę.
18. "Na, kai pagaliau po visų tyrimų A. Petravičiaus baudžiamoji byla sugrįžta į Vilniaus apygardos teismą ir prasideda jos nagrinėjimas, staiga ... atrandamas tiek ilgai policijos ieškotas A. Umbrasas (įdomiausia tai, kad A. Umbrasas pareiškia niekur nesislapstęs - paprasčiausiai su žmona ir sūnumi neregistruotas gyvena pas savo tėvus N. Vilnioje, su uošviu nebendravęs, o kad esąs ieškomas policijos, girdi, net nenutuokęs".
Nėra ką paneigti, nes tai savo parodymuose patvirtina pats A. Umbrasas.
19. "Privalu ištardyti nusikaltimo bendrininką ir tik tada bylą atiduoti į teismą."
Nėra ką paneigti, nes tai atitinka tikrovę.
20. "Gynėjai pateikia absurdiškų prašymų, reikalauja papildomų liudytojų apklausų, galų gale paprašoma, kad nusišalintų teisėja... vėl išlošiamas geras pusmetis..."
Nėra ką paneigti, nes tai atitinka tikrovę.
21. "Prasilenkdamos teisiamųjų giminaitės garsiai nusišaipė ir mane iškeikė paskutiniais žodžiais. Aš joms pasakiau, kad džiūgauti dar per anksti. Taškas dar nepadėtas..."
Čia yra Jelenos Banevičienės pasakyti žodžiai, todėl dėl jų paneigimo į ją ir reikėtų kreiptis.
Algirdą Petravičių ir Henriką Banevičių apibūdina byloje esanti charakterizuojanti medžiaga, liudytojų, buvusių bendradarbių duoti parodymai ir kt. Štai Vytautas Sakavičius savo parodymuose (b. b. 1 t. 118 psl.) teigia: "Girdėjau - Algirdas ir Andrejus grasino Henrikui gausi į galvą, Henrikas tylėjo ir nieko neatsakė. Jis - ramaus būdo, neagresyvus. O Petravičius ir jo žentas buvo labai agresyvūs".
Ten pat, 119 psl.: Apie Petravičių galiu pasakyti tiek, kad jis labai apgaulingas žmogus, nesumokėdavo už sutartą darbą atlyginimo darbininkams. Sutartis būdavo žodinė. Jis pats man asmeniškai skolingas didelę sumą".
Liudytoja S. Januškevič (b. b. 1 t. 124 - 126 psl.): "Daugiausiai šaukdavo ant Henriko Algis... Henrikas buvo ramaus charakterio. Į darbą Henrikas ateidavo blaivus. Algis buvo labai išdidus, su žmonėmis nesiskaitė. Jis buvo gana valdingas, visi jo turi klausyti, nepriekaištauti. Henrikas man pasakė, kad "Algis su žentu mane sumušė".
